Panevėžio savivaldybė nori skubiai perbraižyti žemėlapį ir prisijungti 8 greta esančias gyvenvietes – pusę rajono gyventojų, nors šie apklausoje pasisakė prieš tokias reformas.Tapę miestiečiais, kaimo žmonės turėtų mokėti didesnius žemės mokesčius. O koks likimas ištiktų kitą rajono dalį, nežino nei plėtros sumanytojai, nei Vidaus reikalų ministerija (VRM).
Kone pusę Panevėžio rajono gyventojų sunkmečiu gali užgriūti netikėti mokesčiai. Mat Panevėžio miesto trišalė taryba, įsteigta prie Savivaldybės, nusprendė prašyti Seimo ir Vyriausybės skubos tvarka inicijuoti, kad būtų pakeistos Panevėžio miesto savivaldybės administracinės ribos.Tapę miestiečiais, kaimo žmonės turėtų mokėti didesnius žemės mokesčius. O koks likimas ištiktų kitą rajono dalį, nežino nei plėtros sumanytojai, nei Vidaus reikalų ministerija (VRM).
Prieš žmonių valią
„Mus prie miesto galėtų prijungti tik prieš mūsų valią. Kad nenori tapti miestiečiais, kaimo gyventojai buvo pareiškę apklausoje 2007 metų pabaigoje. Tačiau ar žmonių nuomonės kas nors dabar paiso. Miestui stinga pinigų, tad ir ieško galimybių biudžeto skyles užkamšyti“, – tvirtino ne vienas kaimo gyventojas.
Pasak Trišalės tarybos Panevėžyje koordinatorės, miesto savivaldybės mero pavaduotojos Zitos Kukuraitienės, prijungti tas vietoves prie miesto gyventojams būtų naudinga ir ekonominiu, ir socialiniu požiūriu: dauguma jų dirba Panevėžyje, leidžia vaikus į miesto ugdymo įstaigas, teritorijas aptarnauja miesto savivaldybės kontroliuojamos įmonės.
Tačiau kaimo žmonės įsitikinę, kad jiems grėstų ekonominiai nuostoliai ir atstumtųjų dalia. „Miestas dairosi sau naudos – padaugės gyventojų, mokesčių į biudžetą. Bet mums išaugs žemės mokesčiai, o miesto savivaldybė prijungtais kaimais tikrai taip nesirūpins kaip rajonas. Miestas savo dabartinių teritorijų nesutvarko“, – sakė Molainių gyventojų bendruomenės pirmininkas Algimantas Lungys.
Jungtis prie miesto tvirtino nenorintis ir vaivadietis Benjaminas Šliogeris. „Padidės mokesčiai, o visa kita nepasikeis. Anksčiau miestas dairėsi į tuščius žemės plotus, o dabar reikia ir gyventojų“, – samprotavo buvęs Vaivadų bendruomenės pirmininkas.
Panevėžio rajono vicemeras Vytautas Rapolas Gritėnas apskaičiavo, kad prie miesto prijungtiems gyventojams namų valdos mokestis išaugtų iki 10 kartų. Daug rūpesčių žmonėms kiltų ir kainuotų įvairiuose dokumentuose pakeisti adresus.
Dirba mieste, mokesčius moka rajonui
„Šių gyvenviečių žmonės dirba mieste, savo vaikus leidžia į miesto darželius ir mokyklas, o gyventojų pajamų mokestį moka rajono savivaldybės biudžetui. Vien išlaikyti vaikus miesto biudžetui kasmet kainuoja 3 mln. litų“, – vieną pagrindinių problemų įvardijo Panevėžio miesto meras Povilas Vadopolas.
Rajono vadovai atsikerta, kad rajono savivaldybei tenka prižiūrėti miestiečių kolektyvinių sodų infrastruktūrą. Nesutinka jie ir dėl moksleivių išlaikymo. Anot V.R.Gritėno, į mokyklas mokiniai ateina su vadinamuoju krepšeliu, todėl miesto mokyklos suinteresuotos kuo daugiau jų prisivilioti.
P.Vadopolo manymu, gyventojų pajamų mokesčio problemą galima būtų ir kitaip spręsti: priėmus atitinkamo įstatymo pataisą, jog gyventojai mokėtų pajamų mokestį toms savivaldybėms, kur dirba.
„Prijunti gyvenvietes inicijuoja ne savivaldybės taryba, o Trišalė taryba. Manau, kad reikia atsiklausti žmonių nuomonės. Prisijungus pagerėtų susisiekimas, kitas paslaugas galėtume teikti“, – pabrėžė miesto meras.
Jaučiasi miesto ignoruojami
„Jau turime pavyzdį – prieš 15 metų Stetiškės buvo prijungtos prie miesto. Per tą laiką ten nieko neinvestuota, net autobusų maršrutas nepratęstas. Ir mūsų gyvenvietės žmonių prašymai pratęsti autobuso maršrutą nebuvo išklausyti. Jei miesto valdžia būtų buvusi dėmesingesnė aplinkinių gyvenviečių žmonėms, jų neignoravusi, galbūt dabar jie patys norėtų prisijungti“, – sakė Pažagienių bendruomenės pirmininkas Valentinas Genotis.
Anot bendruomenės pirmininko, rajono valdžia rūpinasi gyvenvietės keliais, iš dalies kompensuoja šilumos išlaidas. Kaimo bendruomenė turi galimybę gauti paramą iš Žemės ūkio ministerijos bendruomenių veiklai skatinti skirto fondo. Pažagieniečiai neseniai gavo lėšų sporto aikštynui įsirengti.
„Prijungę prie miesto viso to netektume. Jau nekalbame apie padidėjusius žemės mokesčius – juk mes visi turime daržus“, – tvirtino vyras.
Iškiltų galvosūkis valdžiai
Pasak Vidaus reikalų ministerijos specialistų, keičiant savivaldybių teritorijų ribas, vietos gyventojų nuomonė yra labai svarbi. Vyriausybė, teikdama Seimui dokumentus dėl savivaldybių teritorijų ribų keitimo, kartu pateikia savivaldybių, kurių teritorijų ribos keičiamos, tarybų nuomonę ir teritorijos dalies, priskiriamos kitai savivaldybei, vietos gyventojų nuomonę, pareikštą apklausoje.
Atsiklausti gyventojų įpareigoja Europos vietos savivaldos chartija, kurioje nustatyta, kad „savivaldybių teritorinės ribos negali būti keičiamos, iš anksto nepasitarus su visomis vietos bendruomenėmis ar nesurengus referendumo, kur tai leidžia įstatymas“.
Kokią įtaką maždaug pusės rajono gyventojų prijungimas prie miesto turėtų Panevėžio rajono savivaldybės daliai, likusiai po savivaldybių teritorijų ribų pakeitimo? Ar ji būtų skaidoma ir būtų kuriamos naujos mažesnės savivaldybės?
Tai būtų galvosūkis Vyriausybei ir Seimui. Steigiant naujas savivaldybes taip pat reikia atsiklausti vietos gyventojų nuomonės. Jos turi atitikti šiuos kriterijus: ne mažiau kaip 20 procentų savivaldybės biudžeto, be valstybės biudžeto dotacijų, skiriamų savivaldybių biudžetams, sudarytų tos teritorijos gyventojų pajamų mokesčiai, bendras savivaldybės gyventojų skaičius būtų ne mažesnis kaip 10 tūkst., savivaldybės centro gyventojų skaičius būtų ne mažesnis kaip 3 tūkst., savivaldybės centras būtų už 20 km ar toliau nuo artimiausio esamo savivaldybės centro ir ji turėtų ribas su ne mažiau kaip dviem savivaldybėmis.
Anot ministerijos specialistų, įvertinus pateiktus kriterijus, mažai tikėtina, kad yra erdvės mažas savivaldybes steigti.
Galutinį žodį tars Seimas
Raimundas Palaitis, vidaus reikalų ministras:
Vidaus reikalų ministerijai ne naujiena, kad Lietuvos didieji miestai – Vilnius, Kaunas, Panevėžys, Šiauliai, Klaipėda iš tiesų susiduria su miesto plėtros problema. Aplink didžiuosius miestus esančios gyvenamosios vietovės vis labiau plečiasi formuodamos gyvenamųjų namų kvartalus ir natūraliai patenka į jų traukos zoną. Neretai priemiestiniai kvartalai naudojasi miesto inžinerine infrastruktūra. Be to, problema dažnai kyla dėl to, kad priemiesčio gyventojų pajamų mokestis atitenka ne tai savivaldybei, kurioje jie dirba ir naudojasi jos infrastruktūra. Pagal galiojančius teisės aktus savivaldybės turi teisę teikti pasiūlymus Vyriausybei dėl savivaldybių teritorijų ribų keitimo, tačiau galutinį sprendimą šiuo klausimu priima Seimas.
Vida Tavorienė
