Tarp Panevėžio savivaldybės ir paveldosaugininkų iki teismų atvedusias aistras įplieskę miesto senamiestyje rasti kaulai gali būti ne istorinėse kapinėse palaidotų protėvių, o... karvių. Tokią versiją iškėlė be paveldo saugotojų žinios leidimą statyti individualų namą istorinėje miesto dalyje išdavusios Savivaldybės valdininkai.
Kaltę verčia karvėms
Apstulbinti paveldosaugininkai ir istorikai šią hipotezę vadina ne tik šventvagiška ir ciniška, bet ir melaginga.
Kultūros paveldo departamento Panevėžio padalinio vedėjo Arūno Umbraso nuomone, šitaip valdininkai tikisi išvengti atsakomybės už išraustus ir nuo pavasario likimo valiai paliktus palaikus.
Paslaptis, kas palaidotas Senamiesčio g. vos už kelių žingsnių nuo buvusios pirmosios Panevėžio bažnyčios, užminta dar pavasarį individualaus namo pamatus klojusiems statybininkams dešimties arų sklype išrausus kaulus.
Apie makabrišką radinį tąkart A.Umbraso vadovaujamam padaliniui pranešė ne statybininkai ir net ne kylančio namo savininkai, o susirūpinę Senamiesčio g. gyventojai.
Jei ne protėvių atminimą saugantys gatvės senbuviai, ant tų palaikų veikiausiai jau dabar stovėtų modernus namas.
Paveldosaugininkams atsitiktinai sužinojus apie išraustus palaikus, statybos buvo sustabdytos ir iki šiol neatnaujintos, kaulai palikti mėtytis, o paveldo saugotojai su valdininkais ietis surėmė teismuose.
Ieško skerdyklos
Ieškoti kaltų ir teisių šią savaitę ėmėsi Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Jos atstovai, lydimi paveldosaugininkų ir valdininkų, apsilankę statybvietėje, išgirdo Savivaldybės atstovų pasiteisinimą, esą istorijos saugotojai sukėlė triukšmą dėl nieko.
„Mano nuomone, ten – raguočių kaulai. Gal toje vietoje prieš 400 metų skerdykla buvusi? Kas gali žinoti?“ – pareiškė Savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vyriausiasis specialistas Benjaminas Pučkis.
Valdininkas apkaltino ir žurnalistus, kodėl šie gilinasi į atkastų palaikų istoriją. Pasak jo, įrodymų, kad iškasti žmonių kaulai, nėra.
Jis tikino pats vasarą surinkęs statybvietėje besimėtančius kaulelius ir nunešęs įvertinti greta esančio M.Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Panevėžio ekspertinio skyriaus ekspertams. Šie esą jam patvirtinę, kad kaulai – ne žmogaus.
Vis dėlto B.Pučkis pripažįsta, kad tokios išvados – tik preliminarios. Nuspręsti, kieno kaulai iškasti statybvietėje, gali tik šios srities specialistai – osteologai. Panevėžyje tokių nėra, o užsakyti rimtą kaulų ekspertizę, pasak B.Pučkio, kainuotų 400–500 litų.
Tačiau Savivaldybė veikiausiai nesiims iniciatyvos aiškintis, ar jos saugomoje istorinėje miesto dalyje neatsivėrė tikroji protėvių kapvietė. Mat, kaip teigė B.Pučkis, ekspertizei reikalingi keli šimtai litų skylėtam miesto biudžetui – per didelė našta.
Į paveldosaugininkų ir valdininkų ginčo pinkles patekę statomo namo savininkai iš savo kišenės mokėti ekspertams taip pat neketina. Pasak B.Pučkio, tą jiems pataręs advokatas.
Savivaldybės darbuotojo teigimu, surinkti kaulai iki šiol tebesaugomi Teismo medicinos instituto Panevėžio ekspertiniame skyriuje.
„Komisija – sklypo savininkė, aš, Savivaldybės Architektūros skyriaus specialistė – nurinkome paviršinius kaulus, nes besimėtantys neetiškai ir neestetiškai atrodė. Dėžė atiduota saugoti į morgą“, – „Sekundei“ teigė B.Pučkis. Jis tikino, kad yra ir tą patvirtinantis lydraštis.
Kaulų nematė
Nuo praėjusių metų kovo M.Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Panevėžio ekspertiniam skyriui vadovaujantis Rimantas Arlickas tvirtina, kad niekas nei į jį patį, nei į jo pavaldinius dėl kaulų kilmės nėra kreipęsis.
„Abejoju, ar mano pavaldiniai galėjo ką nors sakyti dėl tų kaulų. Būtų manęs paklausę, ką su jais daryti. Mes kaulais nesimėtom – jei atneša, įforminam ir išsiunčiam, kur priklauso“, – aiškino R.Arlickas.
Pasak jo, kaulų kilmę nustatanti osteologijos laboratorija veikia Vilniuje, tačiau ji tyrimus atlieka tik teisėsaugos institucijų pavedimu.
R.Arlickas linkęs manyti, kad statybvietėje mėtosi žmonių kaulai.
„Manęs tai nė kiek nestebina, nes pastatas statomas istorinėje teritorijoje, kur buvo istorikų aprašytos miesto kapinės“, – teigė vedėjas.
Tačiau, jo nuomone, tiesa gali būti ir Savivaldybės darbuotojų pusėje.
„Gyvulių kaulų į žemę patenka su šiukšlėmis. Joks stebuklas tokius po kurio laiko rasti“, – svarstė R.Arlickas.
Už proto ribų
Kultūros paveldo departamento Panevėžio padalinio vedėją A.Umbrasą apstulbino Savivaldybės darbuotojų požiūris į istoriją. Paveldosaugininkas įsitikinęs, kad statybininkų atkasti kaulai – ne gyvulio, bet žmogaus liekanos.
„Per savo darbo stažą ne vienus palaikus esu matęs. Akivaizdu, kad tie kaulai – žmogaus. Tai matyti netgi mūsų darytose nuotraukose ir mes neturime absoliučiai jokių abejonių. Savivaldybės darbuotojų kalbos net ne ciniškos, o akivaizdus melas siekiant išvengti atsakomybės. Tai jau peržengia sveiko proto ribas“, – pasibaisėjo A.Umbrasas.
Jo teigimu, kadangi Senamiesčio g. įrašyta į miesto istorinės dalies teritoriją, leidimą statyboms Savivaldybės architektas privalėjo išduoti tik pritarus paveldosaugininkams. Tačiau dokumentas išduotas apėjus paveldo saugotojus.
Vedėjo nuomone, užuot įsivėlusi į absurdišką ginčą dėl kaulų kilmės, Savivaldybė privalėtų tiesai konstatuoti pasamdyti kvalifikuotus specialistus. Tačiau iki šiol A.Umbrasas teigia tematantis tik valdininkų neveiklumą.
„Kas Savivaldybei trukdo išsikviesti ekspertus? Galų gale gal reikėjo kreiptis į policiją, gal ten ne protėvių kaulai, o nusikaltimas šiais laikais buvo padarytas?“ – versiją iškėlė A.Umbrasas.
Pasak jo, savavališkai leidimą statyboms išdavusi Savivaldybė turi prisiimti visą atsakomybę ir už savo lėšas statybvietėje atlikti kelias dešimtis tūkstančių litų kainuojančius archeologinius kasinėjimus.
Įsisuko į teismus
Ar Savivaldybė nusižengė be paveldosaugininkų palaiminimo išdavusi leidimą statyboms ir likimo valiai palikusi statybvietėje iškastus kaulus, išvadas dar šį mėnesį turi pateikti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Agnė BALTUTYTĖ
