Savivaldybei atnaujinus vaizdo stebėjimo kamerų tinklą mieste, pagerėjo jų fiksuojamas vaizdas, tačiau tiek Panevėžį stebinčių elektroninių akių, kiek planuota įrengti, dar nėra.
Pernai vasarą mieste buvo įrengta dvylika naujų kokybiškesnių vaizdo stebėjimo kamerų, pakeitusių iki tol buvusias. Iki tol Panevėžyje veikė dviem kameromis daugiau, tačiau jomis tamsiuoju paros metu buvo sunku sufokusuoti valstybinius automobilių numerius, asmenų veidus ir kt.
Nauda jau reali
Naujosios kameros veikia didžiosiose sankryžose, aikštėse ir kitose policijos pareigūnų nurodytose vietose. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Rimantas Bobinas sako, jog jų perduodamas vaizdas nepalyginamai geresnis.
Įrengiant naujas kameras kiek pakoreguotos jų vietos – iš jau nebereikalingų stebėti kameros perkeltos į aktualesnes, kur užfiksuojama daugiausia teisės pažeidimų. Tad ir šia prasme naudos gaunama daugiau.
Tačiau, R. Bobino teigimu, nėra tikslo kameromis fiksuoti vien tik pažeidimus. Jos ir kitaip tarnauja pareigūnams: kadangi aprėpia pagrindines sankryžas bei kelius, suteikia svarbios informacijos tiriant eismo įvykius – neretai tokiu būdu nustatomas tikrasis avarijos kaltininkas.
Pasak viršininko, būna atvejų, kai tiek vienas, tiek kitas vairuotojas įtikinėja esantys nekalti arba įvykio aplinkybės būna neaiškios. Tokiais atvejais pagelbsti vaizdo įrašas.
Be to, kamerų filmuojamą vaizdą stebintis operatorius mato ir kai gyventojams prireikia pagalbos.
Panevėžyje įrengtos kameros jau padėjo tiriant bylas. R. Bobino duomenimis, jų užfiksuota medžiaga pasinaudota išaiškinant nusikaltimus penkiose bylose.
Svarbus, neabejojama, ir kamerų atliekamas prevencinis darbas: prieš ką nors neteisėto darydami bent kai kurie asmenys apsigalvoja žinodami, jog gali būti nufilmuoti.
Reikėtų dar daugiau
Kol kas vaizdo stebėjimo kamerų mieste teturima dvylika. Pernai vasarą Savivaldybė kalbėjo, kad iki Europos vyrų krepšinio čempionato planuojama įrengti dar aštuonias, tačiau jų taip ir neatsirado. VPK viršininko R. Bobino manymu, miesto valdžios galimybes riboja pinigai. Tačiau pareigūnas teigia žinantis, jog plėtra numatoma. Policija yra pateikusi Savivaldybei sąrašą vietų, kuriose dar reikėtų kamerų. Tokių yra per tris dešimtis. Pavyzdžiui, pareigūnai norėtų daugiau galimybių stebėti du miesto parkus – Skaistakalnio bei Kultūros ir poilsio, nes kol kas tai probleminės miesto vietos – ne tokios saugios, kaip norėtųsi, tad ir gyventojams nepatrauklios.
R. Bobinas taip pat pabrėžia prašęs Savivaldybės kameras įrengti ne žiemą, o pavasarį, kai medžiai jau žaliuoja. „Žiema – netinkamas metas plėtrai“, – įsitikinęs viršininkas. Mat tuomet, sužaliavus augmenijai, kai kurių kamerų stebėjimo laukas gali staiga apsiriboti tik medžių viršūnėmis.
Norėtų ir poros mobilių
Savivaldybės Miesto ūkio skyriaus vedėjas Antanas Karalevičius sako, jog vaizdo stebėjimo kamerų tinklo plėtros pirmojo etapo darbai jau atlikti. Tačiau įrengti jų daugiau sutrukdė finansavimo trūkumas.
Nepaisant to, techninės galimybės, pasak vedėjo, leidžia įrengti daugiau kamerų. „Kai bus pinigų, įrengs. Tokia galimybė numatyta“, – patikino A. Karalevičius. Neatmetama, jog tai įvyks dar šiemet.
Panevėžio vicemeras Petras Narkevičius irgi patvirtino, jog šiemet bus stengiamasi miestui nupirkti dvi kameras. Tik, jo žiniomis, reikia gauti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos pažymą.
Beje, ši įstaiga rekomenduoja pirkti nuotolinio valdymo kameras. Taigi Savivaldybei ir tam reikės atrasti lėšų.
Šios kameros būtų mobilios ir statomos probleminėse – pavyzdžiui, nuolatinio chuliganų siautėjimo – vietose.
P. Narkevičius neneigia: kameros yra brangios. Tačiau mero pavaduotojas tiki, jog jos atsipirktų. Tad tikisi, kad jau šią savaitę dėl kamerų pirkimo bus kreipiamasi į Savivaldybės administraciją.
D. Savickienė
