Nepilnametės žūtis sukėlė ne tik mobiliojo ryšio operatorių ir Bendrojo pagalbos centro sąmyšį. Panevėžio politikai irgi susizgribo aiškintis, ką daryti, kad Aukštaitijos sostinėje mažėtų nusikalstamumas.
Mero Vitalijaus Satkevičiaus sukviestame neeiliniame Tarybos posėdyje planuota patvirtinti kreipimąsi į Seimą, Vyriausybę, Ryšių reguliavimo tarnybą, Bendrąjį pagalbos centrą ir reikalauti ne tik nustatyti šios tragedijos priežastis, kaltuosius, bet ir parengti reikalingus įstatymų pakeitimus, užtikrinti būtiną finansavimą, kad panašios tragedijos nesikartotų, kad būtų užkirstas kelias tokiems ir panašiems nusikaltimams.
Tačiau Tarybos nariai, išklausę į posėdį atvykusių pareigūnų, persigalvojo. Politikai pripažino, kad toks kreipimasis būtų niekinis, nes ir be Panevėžio įsikišimo aukščiausi šalies vadovai ir atsakingos institucijos aiškinasi tragedijos aplinkybes. Politikai nusprendė sudaryti darbo grupę, kuri iki spalio 10-osios turi parengti nusikaltimų prevencijos priemonių planą.
Tarybos opozicija ragina valdančiuosius trumpinti alkoholiu prekiaujančių barų darbo laiką, mieste įrengti daugiau vaizdo stebėjimo kamerų, papildomai skirti lėšų miestui apšviesti tamsiuoju paros metu.
Mokė antvožą atidaryti kojomis
Kai bagažinėje vežiojama septyniolikmetė desperatiškai bandė išsigelbėti paskambinusi bendruoju pagalbos telefonu 112, atsiliepusi Bendrojo pagalbos centro operatorė patarinėjo kojomis atidaryti automobilio antvožą. „Su mergina buvo bendraujama be perstojo, kol nutrūkdavo ryšys. Klausiama, ką jaučia, girdi. Buvo žinių, kad važiuoja žvyrkeliu, atbulomis, kad įvažiavo į asfaltą. Operatorė patarė ieškoti bagažinėje gesintuvo, išmušti lempas, mokė kojomis atidaryti automobilio antvožą“, – vakar Panevėžio tarybos posėdyje politikams pasakojo Bendrojo pagalbos centro Šiaulių skyriaus, kuriam priklauso ir Panevėžys, vadovas Nerijus Adomavičius. Anot jo, maždaug pusvalandį, kol tęsėsi pokalbis su košmarą išgyvenusia mergina, buvo bandoma nustatyti jos telefono buvimo vietą. Šį kartą esą to nebuvo įmanoma padaryti, nes mergaitė skambino iš telefono be SIM kortelės ir jos numeris nebuvo rodomas.
Tačiau netgi tuo atveju, jei auka būtų paskambinusi iš telefono su SIM kortele, nustatyti, kur ji yra būtų sugaišta laiko. Mat Bendrasis pagalbos centras Panevėžyje neturi galimybių iš karto pamatyti, iš kur skambina nelaimės besišaukiantis žmogus.
„BPC sulaukus skambučio ekrane iš karto matome telefono numerį. Tuomet operatorė skambina į BPC Vilniaus skyrių, padiktuoja numerį ir vilniečiai pasako telefono buvimo vietą. Šiuo atveju ekrane nebuvo telefono numerio, tik žvaigždutės. Mes vis tiek ieškojome bet kokių galimybių – mūsų darbuotoja skambino į Vilnių, „kabėjo“ ant laido, bet tos vietos nustatyti vis tiek nepavyko“, – pasakojo N. Adomavičius.
Šimtai tūkstančių pasiklydėlių
Prieš dešimt metų įsteigtas Bendrasis pagalbos centras per metus sulaukia 4 mln. skambučių, iš jų 260 tūkst. telefono buvimo vietos nustatyti neįmanoma. Centro vadovo Artūro Kedavičiaus teigimu, iš šimtų tūkstančių paklydėlių realiai pagalbos prašyta tik 20 kartų. Šie nelaimėliai dabar turėtų dėkoti savo angelui sargui, kad nebuvo įkišti į bagažinę ir atsiliepusioms operatorėms galėjo nupasakoti, ką aplinkui mato. „Turime nemažai atvejų, kai į BPC paskambinę pasiklydę žmonės buvo surasti, ir sužaloti automobilyje. Čia buvo pirmas kartas, kai tokios tragiškos pasekmės“, – tikina A. Kedavičius.
Kiti šimtai tūkstančių skambučių iš nenustatytos vietos, anot vadovo, tebuvo žaidimai arba bandymai pasityčioti iš specialiųjų tarnybų. Netgi tais atvejais, kai Bendrasis pagalbos centras apie tokius skambučius informuodavo policiją, chuliganai likdavo nenubausti, nes nepavykdavo nustatyti telefono numerio ir vietos. Anot A. Kedavičiaus, nustatyti telefono buvimo vietą – ryšio operatorių prievolė, reglamentuota įstatymu. Tačiau šalies teisės aktai galioja ne visiems vienodai. Šiuo metu, jei skambinama be SIM kortelės, telefono vietos nustatymo duomenis Bendrajam pagalbos centrui automatiškai pateikia tik vienas operatorius.
„Visi ryšio operatoriai mums teikia duomenis apie skambinančiojo buvimo vietą tik „Omnitel“ ir „Bitė“ tokių duomenų nepateikia, jei skambinama iš telefono be SIM kortelės. „Tele 2“ teikia net ir tokiu atveju. Mus kaltinti, kad nenustatėme vietos, yra tas pats, kaip apkaltinti žmogų, kad negavo laiško, kurio jam niekas neišsiuntė“, – tvirtina A. Kedavičius.
Atsakymai po trijų dienų
Mobiliojo ir fiksuotojo ryšio operatorių teikiamų paslaugų vartotojams priežiūra – Ryšių reguliavimo tarnybos kompetencija. Ši įstaiga – valstybinė, tačiau finansuojama ne iš biudžeto, o iš tų pačių jos prižiūrimų operatorių mokamo mokesčio.
Pasak tarnybos Elektroninių ryšių departamento direktoriaus Viktoro Syruso, operatoriai įpareigoti BPC teikti duomenis apie telefono buvimo vietą netgi tada, jei skambinama iš telefono be SIM kortelės.
Kodėl ši patekusiuosius į nelaimę išgelbėti galinti sistema realiai neveikia, pradėta aiškintis tik po septyniolikmetės tragedijos. Pasak V. Syruso, koks operatorius nesuteikė BPC duomenų apie iš žudikų rankų bandžiusios ištrūkti ir pusvalandį telefonu kalbėjusios merginos buvimo vietą, tebesiaiškinama. Pirminius duomenis tarnyba Vidaus reikalų ministerijai žada pateikti jau šį penktadienį, o galutines išvadas – po dviejų savaičių.
„Nieko nedrįsčiau kaltinti, kol tyrimas nebaigtas“, – teigė V. Syrusas.
Operatoriai kaltina BPC
Į Panevėžio tarybos posėdį apsiginti buvo atvykę ir kai kurių mobiliojo ryšio operatorių atstovai. Tačiau jų išklausyti vietos politikai nebepanoro.
„Tele2“ korporacinės komunikacijos direktorius Audrius Baranauskas įsitikinęs, kad septyniolikmetė su BPC susisiekė per kito operatoriaus tinklą, net jei jos telefonas priklausė „Tele2“.
„Jei ištiktų bėda, griebkite bet kurį telefoną, nesvarbu, užrakintą ar ne, su SIM kortele ar be jos, ir skambinkite 112. Tokiu atveju telefonas prijungiamas prie toje vietoje stipriausiai veikiančio tinklo, nors skirtingų operatorių signalų stiprumas skiriasi ir labai nedaug. Nežinau, prie kokio tinklo prisijungė merginos telefonas, bet tikrai ne prie „Tele2“, nes jei būtų prie mūsų, net be SIM kortelės BPC būtų matoma buvimo vieta“, – tvirtino A. Baranauskas.
Duomenų apie skambinančiųjų be SIM kortelės BPC neteikiančios mobiliojo ryšio operatorės „Omnitel“ ir „Bitė“ suskubo aiškintis, kas dėl to kaltas. „Bitės“ išplatintame pranešime tvirtina, kad jos tinkle yra nustatoma skambinančiojo vieta ir be SIM kortelės – pagal telefono IMEI kodą. Tokią informaciją „Bitė“ visą parą teikia operatyvinėms tarnyboms pagal jų paklausimus.
Anot operatorės, tokiu būdu šią informaciją galėtų gauti ir BPC.
„Nesame gavę iš BPC prašymo ar pasiūlymo automatizuoti vietos informacijos be SIM pateikimą jiems tiesiogiai. Priešingai, iki šiol esame ne kartą klausti, ar galėtume iš viso blokuoti galimybę prisiskambinti be SIM kortelės į 112 dėl didelio melagingų pranešimų skaičiaus iš telefonų be SIM kortelės“, – teigiama „Bitės“ pranešime.
BPC spręsti šią problemą tvirtina siūliusi ir „Omnitel“, tačiau dėl reikalingų atlikti pakeitimus pagalbos centre, pasiūlymų atsisakyta.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
