Šiemet Panevėžio rajono savivaldybei norint išgyventi, kai apie penktadalį mažesnis biudžetas nei pernai, teks taip susiveržti diržą, kad liktų galimybė tik kvėpuoti.
Padėtis – be išeities
Savivaldybėje sudaryta taupymo komisija, vadovaujama administracijos direktoriaus Vitalijaus Žiurlio, rengia planus, ką dar galima sumažinti, ko atsisakyti, kad būtų sutaupyta mažiausiai keliolika milijonų litų. Dėl Savivaldybės darbuotojų jau apsispręsta. Kad nereikėtų iš darbo atleisti specialistų, kiekvienas, pernai ėjęs 5 dienas nemokamų atostogų, dabar per metus turės nedirbti 25 dienas. Savivaldybė trumpins darbo savaitę.
Kurioms įstaigoms teks mažinti išlaidas, V.Žiurlys neatskleidžia.
Esą nenorįs sukelti nereikalingo ažiotažo, nes kol kas nėra priimta konkrečių sprendimų, be to, galutinis žodis priklausys Tarybai.
Tačiau rajono kultūros ir švietimo įstaigas jau pasiekė žinia apie joms gresiančias skausmingas permainas: kultūros centrų laikiną uždarymą šildymo sezono metu, o galbūt ir viso tinklo reorganizavimą, mažų kaimo mokyklų panaikinimą, bibliotekų, medicinos punktų iškėlimą po vienu stogu ir panašiai.
Kai kurių seniūnijų gyventojai jau suskato rinkti parašus prieš drastišką taupymo planą.
Šią savaitę su taupymu susiję klausimai bus svarstomi rajono Savivaldybės tarybos komitetuose, o sausio pabaigoje – Taryboje.
„Nežinau, kaip politikai nuspręs, bet aišku, kad vis tiek ko nors teks atsisakyti, kažką sujungti, šį tą sumažinti. Kitų galimybių, kaip išgyventi 2010-aisiais, nėra“, – tikino V.Žiurlys.
Galima gyventi taupiau
Panevėžio rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos vadovė Regina Viškelienė, kalbėdama apie kultūros ir švietimo įstaigas, sakė, kad šioje srityje tikrai galima taupyti.
„Rajone yra mokyklų, kuriose dėl septynių vaikų šildomos beveik 400 kvadratinių metų patalpos. Tai tikrai labai neekonomiška“, – kalbėjo kontrolierė.
Tiek vaikų mokosi Berniūnų pradinėje mokykloje. Mokinukus perkėlus į Berčiūnų pagrindinę mokyklą, vien šildymui per mėnesį būtų sutaupyta per 2 tūkstančius 800 litų.
Nevėžio pagrindinėje mokykloje, irgi 400 kvadratinių metrų patalpose, mokosi 15 vaikų, iš jų 10 – priešmokyklinėje grupėje. Pastatui šildyti per mėnesį išleidžiama 2 tūkstančiai 305 litai.
Karsakiškio bendruomenės namų, užimančių 281 kvadratinį metrą, šildymo išlaidos per mėnesį yra 1582 litai. Pasak R.Viškelienės, šie pinigai būtų sutaupyti, jeigu pastate veikiantis medicinos punktas būtų perkeltas į laisvas seniūnijos patalpas, biblioteka ir kultūros centras – į Karsakiškio pagrindinę mokyklą.
Tiltagalių kultūros centro veiklą siūloma perkelti į buvusio vaikų darželio patalpas. Nustojus šildyti 457 kvadratinių metrų ploto kultūros centro patalpas, būtų sutaupyta 2 tūkstančiai 747 litai kas mėnesį.
Kontrolės ir audito tarnyba nešildyti siūlo ir Ramygalos kultūros centro patalpų. Moksleiviai esą galėtų repetuoti ir renginius vesti Ramygalos gimnazijoje, o suaugusieji – Ramygalos seniūnijos laisvose patalpose ir Dailės galerijoje. Per mėnesį būtų sutaupyta 2tūkstančiai 234 litai, dabar tiek išleidžiama kultūros centro patalpoms šildyti.
Taip pat siūloma nešildyti Raguvos kultūros centro patalpų, o centro veiklą perkelti į Raguvos gimnaziją. Tai leistų sutaupyti 1208 litus per mėnesį.
Raguvos gimnazijos Šilų filiale, užimančiame 900 kvadratinių metrų, yra ugdomi 24 vaikai, iš jų 10 – ikimokyklinio amžiaus, jie mokykloje praleidžia tik puse dienos. Perkėlus mokinius į Raguvos gimnaziją, o ikimokyklinukus – į darželį, kas mėnesį būtų galima sutaupyti 5 tūkstančius 276 litus.
R.Viškelienės teigimu, galima ir kitas variantas –visas Šiluose esančias kultūros, švietimo ir medicinos įstaigas sukelti į buvusios mokyklos patalpas.
Pasak jos, 2 tūkstančius 770 litų per mėnesį būtų galima sutaupyti atsisakius šildyti Ėriškių kultūros centro patalpas.
Kontrolieriams atrodo neracionalu, kad Katinų pagrindinės mokyklos popamokinė veikla (du būreliai du kartus per savaitę) vykdoma 154 kvadratinių metrų ploto vaikų darželio patalpose, jų šildymo išlaidos per mėnesį sudaro beveik 600 litų. Kontrolieriai siūlo popamokinę veiklą ir darželyje veikiančią biblioteką, kurios šildymas per mėnesį atsieina dar beveik 300 litų, perkelti į mokyklos patalpas.
Paįstrio kultūros centro veiklą, kontrolierių nuomone, galima būtų perkelti į Paįstrio vidurinę mokyklą ir sutaupyti 1334 litus per mėnesį. Jei Bernatonių bendruomenės nariai šildymo sezono metu rinktųsi bibliotekoje, Savivaldybė sutaupytų dar beveik 1400 litų.
Kontrolieriai Savivaldybei rekomenduoja nesinaudoti bendrovei Krekenavos agrofirma priklausančia sporto sale, kurios šildymas per mėnesį kainuoja 2 tūkstančius 136 litus.
Kadangi nemažai įstaigų nori savarankiškai eksploatuoti katilines, Kontrolės ir audito tarnyba siūlo atsakingoms Savivaldybės tarnyboms apsvarstyti, ar tai įmanoma ir duotų naudos.
Tarnyba rekomenduoja Savivaldybei apsvarstyti galimybę reorganizuoti kultūros įstaigų tinklą – iš šiuo metu veikiančių 12 kultūros centrų palikti vieną centralizuotą kultūros centrą su padaliniais seniūnijose.
Atsisakė tik penkių etatų
Panevėžio rajono savivaldybės Personalo skyriaus vedėja Stasė Venslavičienė teigė, kad 2010 metais Savivaldybei duota užduotis darbo užmokesčio fondą susimažinti 10 procentų. Pasak jos, ieškota mažiausiai skausmingo būdo, kaip tai padaryti.
Kad nereikėtų atleisti darbuotojų, nuspręsta trumpinti darbo savaitę. Per mėnesį vienas darbuotojas nedirbs 2 dienas, per metus – 25 dienas. Jie galės pasirinkti, kurią savaitę dirbti 5 dienas, kurią – 4 ar 3 dienas.
Jiems taip apsimokės labiau, nei eiti nemokamų atostogų, nes tada prarandamos socialinės garantijos. O sutrumpinus darbo savaitę, to neatsitiks. Be to, gyventojai nepatirs nepatogumų, nes visi Savivaldybės skyriai dirbs 5 dienas per savaitę iki 17 valandos.
S.Venslavičienės teigimu, per metus vienas darbuotojas vidutiniškai uždirbs 3 tūkstančiais litų mažiau.
Pernai rajono Savivaldybės darbuotojai per metus ėjo po 5 dienas nemokamų atostogų. Taigi šiemet jų kišenės paplonės dar labiau.
„Buvo ir kita alternatyva – atsisakyti 15 etatų, tačiau kažkas būtų likęs be darbo“, – aiškino vedėja.
Inga SMALSKIENĖ
