Panevėžio miesto savivaldybės užsakymu UAB „Lyderio grupė“ parengė miesto metropolinės įtakos zonos studiją. Tai viena šiuo metu rengiamo Panevėžio plėtros 2014–2020 m. strateginio plano dalių.
Studija siekta išanalizuoti svarbiausias Panevėžio, kaip metropolinio centro, įtakos sritis Panevėžio, Šiaulių, Utenos apskričių kontekste, numatyti prielaidas išnaudoti miesto konkurencinius pranašumus sėkmingai plėtrai, galimybes konkuruoti Lietuvoje ir būti stipriu partneriu gretimiems regionams. Apibendrindami Panevėžio ir Šiaulių metropolių analizę studijos rengėjai padarė išvadą, kad siekdami didesnės plėtros ir įtakos abu miestai turi atgaivinti dvimiesčio idėją, kurti bendrą metropolinę zoną.
„Tam būtų panaudotos abiejų miestų stipriosios pusės. Tarkim, Panevėžio stiprybės – itin reikšminga „Via Baltica“ automagistralė, daugiau tiesioginių užsienio investicijų, daugiau įmonių linkusios diegti inovacijas, didesnė darbo vietų pasiūla. Šiaulių pranašumai – geresnė demografinė situacija, Zoknių oro uostas, aukštojo mokslo potencialas. Būtent bendra veikla ir siekiai įvairiose srityse (logistikos, geležinkelio transporto, investicijų, darbo jėgos mobilumo ir kt.) abiem miestams padėtų tapti dominuojančiu metropoliniu centru šalies šiaurinėje dalyje“, – sako Savivaldybės administracijos direktorė Kristina Vareikienė.
Pasak rengėjų, šiuo metu Panevėžio metropolinei zonai priskiriamas Panevėžio miestas ir rajonas. Tačiau miesto įtaka jaučiama toliau – Pakruojo, Kupiškio, Pasvalio rajonuose (iš dalies – Anykščiuose ir Radviliškyje). Priežastis – Panevėžyje didesnė paslaugų, prekių, pramogų, darbo pasiūla ir kt. Manoma, didmiesčio įtaka jaučiama apie 50 km spinduliu, o stipriausia – 15 km spinduliu, kur esančias gyvenvietes galima laikyti priemiesčiais. Bendras metropolinės zonos plotas – 4200 kv. km, gyventojų – 242 tūkst.
Stiprinant Panevėžio, kaip metropolinio centro, potencialą siūloma labiau bendradarbiauti su gretimomis savivaldybėmis. Galimos sritys – darbo rinka, investicijų pritraukimas, tarptautinis susisiekimas ir transporto sistemos, susisiekimas ir inžinerinė infrastruktūra, mokslas ir moksliniai tyrimai, kultūra, turizmas ir kt.
Tarp siūlymų pačiam miestui – spręsti protų nutekėjimo problemą. Studijos rengėjai išanalizavo, kad Panevėžyje veikiančios aukštojo mokslo įstaigos (KTU Panevėžio institutas, VGTU nepertraukiamo mokymo centro filialas, kolegija) sukaupusios nemažą mokslinį ir pedagoginį potencialą, rengia inžinerinį, techninį išsilavinimą turinčius specialistus. Tačiau įstaigų siūlomas išsilavinimas nemotyvuoja likti gimtajame mieste arba atvykti čia studijuoti. Pagrindinė aukštųjų mokyklų problema – neišskirtinumas, trūksta perspektyvų mieste panaudoti įgytą išsilavinimą. Tad siūloma ieškoti inovatyvių studijų profilių (pavyzdžiui, institutui plėtoti robotiką), daugiau bendradarbiauti su mieste veikiančiomis įmonėmis, kad būtų tinkamai subalansuota darbo rinkos paklausa ir pasiūla. Studijos rengėjų nuomone, dėmesio taip pat turi būti skiriama komunikacinių, informacinių technologijų diegimui bei kt.
Panevėžio metropolinės įtakos zonos studija – ketvirtoji, rengiant 2014–2020 m. miesto strateginės plėtros planą. Šiuo metu baigtos 3 studijos – švietimo ir mokslo įstaigų tinklo pertvarkos, viešojo keleivinio transporto infrastruktūros plėtros, kultūros plėtros.
Sutaupius lėšų per viešuosius pirkimus, pradėtos rengti dar 2 galimybių studijos – miesto viešųjų erdvių patrauklumo panaudojant jas gyventojų, verslininkų, svečių reikmėms ir atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo, plėtros ir aplinkos apsaugos.
Miesto plėtros strateginiam planui parengti (su 6 studijomis) skirta daugiau kaip 278,5 tūkst. Lt ES parama. Bendra projekto vertė – per 327,7 tūkst. Lt.
