Panevėžio savivaldybė rado išeitį, kaip vienu kartu išspręsti dvi problemas – tėvų meilės nepatyrusius vaikus apgyvendinti globėjų šeimose ir sumažinti mieste bedarbių armiją.
Mokėtų už globotinius
Valstybiniuose A. Bandzos vaikų globos namuose trūkstant vietų, Savivaldybė planuoja pradėti finansiškai skatinti panevėžiečius tapti globėjais. Valstybė už globoti paimtą vaiką moka 520 Lt. Dar tiek pat Savivaldybė svarsto pridėti iš savo biudžeto kaip atlygį globėjams už darbą.
Panevėžio vicemerė Regina Eitmonė teigė, jog dar sprendžiama, ar finansinį paskatinimą iš miesto iždo mokėti už kiekvieną globojamą vaiką.
Savivaldybės vaiko teisių apsaugos specialistai ir miesto vadovai mano, kad tokia galimybė galėtų ypač sudominti darbo netekusius arba pensinio amžiaus sulaukusius pedagogus. Vaikai būtų patikėti tik trijų mėnesių kursus išėjusiems globėjams. Valstybė sutaupytų
Idėja globėjams mokėti atlygį Panevėžio savivaldybei kilo sulaukus Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos perspėjimo kuo greičiau spręsti nuolatinės globos problemą ir nebeblaškyti iš šeimų paimtų vaikų po šalies globos įstaigas.
Savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos Audronės Grainienės teigimu, kadangi Panevėžyje esantys A. Bandzos vaikų globos namai užpildyti, tėvų apleistus mažuosius panevėžiečius tenka išsiųsti į Marijampolės, Alytaus globos įstaigas.
„Įvaikinimo tarnyba nurodė pačiai Savivaldybei galvoti, ką daryti su vaikais“, – pripažįsta A. Grainienė.
Anot jos, skatinti globėjus būtų naudinga ne tik šeimose trokštantiems gyventi vaikams, bet ir ekonomiška. Mat vieno vaiko išlaikymas valstybiniuose globos namuose per mėnesį valstybei kainuoja apie 2000 litų. Pas globėjus augančiam vaikui valstybė ir Savivaldybė kartu išleistų perpus mažiau – po 520 Lt.
A. Grainienė svarsto, kad finansinis atlygis būtų paskatinimas panevėžiečiams ryžtis globoti biologinių tėvų meilės nepatyrusius vaikus. Vedėja mano, kad tokia galimybė galėtų sudominti darbo netekusius pedagogus, ikimokyklinių įstaigų darbuotojus.
Dviračio neišrado
Vicemerės R. Eitmonės teigimu, finansiškai globėjus skatina keturiolika šalies savivaldybių.
Mero pavaduotoja įsitikinusi, jog Panevėžyje ši praktika pradės veikti jau šiais metais. Anot jos, Savivaldybės administracijai pavesta išsiaiškinti lėšų poreikį ir parengti tvarkos aprašą, kaip finansiškai bus skatinami globėjai, o galutinį sprendimą turės priimti Taryba.
„Vaiko auginimas – pats sunkiausias darbas ir už jį bent 500 Lt turi būti atlyginama“, – mano R. Eitmonė.
Ką reiškia į šeimą priimti svetimą vaiką, vicemerė pati yra patyrusi.
„Pro autobuso langą pamatęs besiganančią karvę septynmetis vaikas per visą autobusą pradėjo šaukti. Jis pirmą kartą matė gyvą karvę. Jį daug kas stebino, kai kartu gamindavome valgyti, o teatre prisiglaudęs sakydavo, kad atėjus su mano šeima jam įdomiau nei su draugais iš globos namų“, – pamena R. Eitmonė.
Vaiką iš globos namų savaitgaliais į šeimą parsivesdavusi politikė pripažįsta susidūrusi ir su nenumatytais sunkumais. Atsiradus šeimoje globotiniui R. Eitmonę nustebino jos pačios mažamečio sūnaus varžymasis dėl mamos meilės.
Rizika – meilė dėl pinigų
Prieš trejus metus mergaitę iš globos namų į šeimą priėmęs panevėžietis Dalius Tuomas Savivaldybės iniciatyvą vertina dviprasmiškai.
„Reikia tikėtis, kad Savivaldybės finansinė parama netaps paskatinimu šeimoms imti vaikus tik dėl pinigų. 1000 litų už vaiką – nemaži pinigai, ypatingai šiais laikais, kai ne kiekvienas tiek uždirba“, – svarsto D. Tuomas.
Jo globotinė kitais metais eis į pirmą klasę. Pasak D. Tuomo, kol kas mergaitei išlaikyti valstybės skiriamų 520 Lt pakanka. Tačiau globėjas šeimą ruošia gerokai išaugsiančioms išlaidoms, kai mergaitė pradės lankyti mokyklą.
Panevėžietis tikina per trejetą metų nė karto nepasigailėjęs į savo šeimą priėmęs svetimą vaiką.
Mintis, kad su žmona augindami dukrą galėtų padaryti laimingą dar bent vieną vaiką, D. Tuomui kilo vežiojant labdarą asocialioms šeimoms ir matant, kokiomis sąlygomis gyvena jų atžalos.
Mažoji Tuomų globotinė biologiniams tėvams mažai rūpi. Pasak globėjo, mergaitei motina paskambina retkarčiais ir dažniausiai neblaivi. Kartą globėjai pažadėjo mažajai nuvežti pas tėvus į Kėdainių rajoną. Nors dėl viešnagės buvo sutarta iš anksto, nuvykusius Tuomus ir jų globotinę pasitiko tik spyna ant durų.
Mažylę Panevėžyje yra aplankę tik 20-metį jau perkopęs brolis ir 17-metė sesuo, auganti taip pat globėjų šeimoje.
SKAIČIAI
Šiuo metu 133 panevėžiečių globėjų šeimose auga 233 globotiniai. Panevėžio vaiko teisių apsaugos tarnyba laukia teismo sprendimų dėl tėvų valdžios apribojimo ir nuolatinės globos nustatymo trylikai vaikų. Iš jų aštuonis numatyta apgyvendinti šeimose, penkis – globos namuose. Vien šiais metais Panevėžio vaiko teisių apsaugos skyrius teismui jau pateikė 10 ieškinių ir rengia dar šešis dėl tėvų valdžios apribojimo.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
