Tie, kurie matė žymaus kino režisieriaus Alfredo Hičkoko siaubo filmą „Paukščiai“, turbūt iki šiol neišdrįsta ramiai išeiti į miesto Kultūros ir poilsio parką, kur ratus suka pulkai varnų. Filme juodi sparnuočiai kapojo žmonėms akis, užpuldavo gyvenvietes, daužėsi į langus ir medžiojo žmones.
Lizdų neišardė
Panevėžiečiai svarsto, kad jei Savivaldybė nesusizgribs ardyti varnų lizdų, kūrėjų fantazija gali virsti realybe. Juolab kad ką reiškia kruvinos varnų atakos, prieš metus jau patyrė netoli parko esančios Statybininkų g. gyventojai.
„Dėl varnų pulkų nei į parką ateiti, nei greta gyventi nebeįmanoma. Langai apdirbti, triukšmas didžiulis. Rudenį atseit ardė lizdus – pusę išdraskė, pusę paliko, o dabar nė nematyti, kad kas nors buvo daryta“, – piktinosi Parko g. gyventoja Zina Sudevičienė.
Dėl parką dergiančių sparnuočių moteris pasakoja ne kartą skambinusi Savivaldybės Miesto ūkio skyriui, tačiau abejoja, kad į jos skundą bus reaguota.
„Vieną kartą paskambinau, pažadėjo, kad apie tą problemą pasakys, kam priklauso tvarkyti. Kitą kartą skambinau, pažadėjo pažiūrėti, ką galima padaryti, o varnos ir toliau kaip suko ratus, taip ir tebesuka“, – valdininkų „uolumu“ stebėjosi panevėžietė.
Savivaldybė delsia
Kada miesto valdininkai susiprotės reguliuoti varnų populiaciją, laukia ir Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas.
Pasak Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko Alberto Mikašausko, išvados dėl varnų populiacijos gausos reguliavimo kol kas prašė tik Pasvalio rajono Daujėnų seniūnija. Panevėžio valdininkai taip pat buvo užsukę pas aplinkosaugininkus, tačiau – tik pasidomėti varnų reikalais. Pasak A.Mikašausko, Savivaldybė turėtų pasistengti greičiau skelbti karą varnoms, nes gegužę šioms pradėjus perėti jauniklius jų lizdus ardyti draudžia Europos Sąjungos direktyva.
„Turėtų Savivaldybė pasiskubinti, nelaukti gegužės, o paskui tik skėsčios rankomis, kad nieko nebegali padaryti. Miesto šeimininkė ji, o mes tik išvadą dėl populiacijos reguliavimo išduodame“, – teigė A.Mikašauskas.
Praleidusi progą ankstyvą pavasarį išnaikinti lizdus, Savivaldybė kitos tokios galimybės turėtų laukti bent iki liepos. Kaip tvirtino A.Mikašauskas, bene vienintelė galimybė iš miesto išvaryti varnas – ardyti jų lizdus. Apgyvendintoje teritorijoje šaudyti paukščius draudžiama.
Teisinasi nežinojimu
Kad varnos nedrumstų miestiečių ramybės privalančio pasirūpinti Miesto ūkio skyriaus vedėjas Antanas Karalevičius, paklaustas, ko ketina imtis Savivaldybė, tik gūžčiojo pečiais.
„Žmogus, kuris tuo užsiima, dabar nedirba. Nieko negaliu jums pasakyti. Žinau, kad buvo iškelta varnų problema“, – nežinojimu teisinosi skyriaus vadovas.
Pasak jo, iš lizdų ardymo naudos maža. Esą per kelias dienas sparnuočiai sukrauna naujus.
„O darbas brangokas – lizdams ardyti reikia ir specialių įrengimų, ir žmones samdyti. Gaminama speciali aparatūra paukščiams gąsdinti, bet ji irgi keltų triukšmą, ir žmonės vėl liks nepatenkinti. Be to, brangu būtų tokią įsigyti. Su gamta kovoti sudėtinga“, – A.Karalevičius neišmanė, ko griebtis.
Vedėjas pripažino kol kas neturintis kuo nuraminti dėl varnų atakų susirūpinusių panevėžiečių. Esą Savivaldybė vis dar ieško galimybių, kaip kovoti su sparnuočiais.
Vedėjas teisinosi, kad būdų, kaip išvaryti varnas, nesuranda ne tik Panevėžys. Dėl miestus okupavusių sparnuočių galvas skauda ne vienos savivaldybės valdininkams.
Užpuolė sparnuočiai
Ką reiškia Savivaldybės delsimas, panevėžiečiai jau įsitikino prieš pusantrų metų, kai viename Statybininkų g. daugiabučio kieme agresyvios varnos birželio pradžioje užpuolė žmones.
Paukščiai nagais perrėžė mažametei kaklą, pensininkei trijose vietose prakirto pakaušį, užpuolė dvi paaugles. Varnos praeivius puolė gindamos iš lizdo į alyvų krūmą iškritusį varniuką.
Tačiau žmonėms nei aplinkosaugininkai, nei medžiotojai niekuo padėti negalėjo, mat teisės aktai neleidžia iki liepos 1-osios ardyti paukščių lizdų.
Tąkart A.Karalevičius teisinosi, kad leidžiamu laiku sparnuočiai iš daugiabučių kiemų nebuvo vaikomi, nes gyventojai to neprašę.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
