Prieš kelias dienas startavo oficiali prezidento rinkimų kampanija, tačiau kandidatams registruotis dar nevėlu. Apsispręsti dėl kandidatūros S. Skverneliui liko mažiau nei 4 mėnesiai – paskutinė diena pateikti dokumentus rinkimams yra 2019 m. kovo 8 d.
Klaidinga Konstitucijos interpretacija
Vos prasidėjus prezidento rinkimų kampanijai, per žiniasklaidą nuvilnijo žinia: „Jei premjeras Saulius Skvernelis nutartų kandidatuoti į prezidentus, griūtų vyriausybė“. Toks Konstitucijos traktavimas yra klaidingas, mat Vyriausybė griūtų ne S. Skverneliui kandidatuojant, o tik tapus šalies prezidentu.
Minėtoji klaidinga naujiena skelbia, kad, S. Skverneliui nusprendus kandidatuoti į prezidentus, jį laikinai galėtų pavaduoti kitas ministras, kaip numato Konstitucija.
„Kol nėra Ministro Pirmininko ar jis negali eiti savo pareigų, Respublikos Prezidentas ne ilgesniam kaip 60 dienų laikui Ministro Pirmininko teikimu paveda vienam iš ministrų jį pavaduoti, o kai tokio teikimo nėra, Respublikos Prezidentas vienam iš ministrų paveda pavaduoti Ministrą Pirmininką“, – numato 97 Konstitucijos straipsnis.
Bet 60 dienų pavadavimo esą neužtektų, mat nuo kovo 8 d. iki gegužės 12 d., kuomet vyks rinkimai, yra 65 dienos. Todėl premjeras neva negalėtų išlaikyti savo posto. Vis dėlto S. Skvernelio patarėjas Skirmantas Malinauskas akcentuoja, kad šis naratyvas – klaidingas.
„Mes kalbame apie tai, kad premjeras neva turėtų atsistatydinti, jeigu nuspręstų dalyvauti prezidento rinkimuose. Jeigu mes taip traktuotume Konstituciją, tai jokiam ministrui pirmininkui Lietuvoje apskritai nebūtų galimybės dalyvauti prezidento rinkimuose“, – tv3.lt kalbėjo S. Malinauskas.
Jam antrina ir konstitucinės teisės specialistas, Mykolo Romerio universiteto profesorius Vytautas Sinkevičius, pabrėždamas, kad premjeras rinkiminės kampanijos metu apskritai negalėtų būti pavaduojamas 60 dienų. Toks pavadavimas numatomas tik tada, kai premjeras fiziškai negali eiti savo pareigų, pavyzdžiui, ligos atveju.
„O prie ko čia pavadavimas? Jis neturi teisės [60 dienų] pasiimti. Kai premjero nėra, tada gali pavaduoti. Bet premjeras tai yra. Specialiai yra Vyriausybės įstatymas, jeigu pažiūrėsite, ten numatytas toks atvejis, 10 dienų. Tai čia buvo klaida padaryta“, – tv3.lt sakė prof. V. Sinkevičius.
Imtų atostogų
Vyriausybės įstatymas numato, kad rinkimuose kandidatuojantys ministrų kabineto nariai turi teisę būti atleisti nuo tarnybinių pareigų per agitacijos kampaniją, bet ne ilgiau kaip 10 dienų. Tokių atostogų, tiesa, tik 4 dienas, prieš 2016 m. Seimo rinkimus ėmė ir tuometinis premjeras Algirdas Butkevičius.
Anot S. Malinausko, S. Skvernelis pasinaudotų šia galimybe, jei vis tik sumanytų siekti prezidento posto.
„O toliau pasirinkimas – gali imti papildomas atostogas, derinti ir panašiai. Preziumuojama, kad ministras pirmininkas turi būtinai [nuo kovo 8 d. iki gegužės 12 d.] pasiimti atostogas. Įstatyme numatyta tiktai galimybė 10 dienų pasiimti atostogas. Jis gali dalyvauti rinkiminėje kampanijoje net ir būdamas ministru pirmininku“, – patikino S. Malinauskas.
Vis tik premjero patarėjas pripažįsta, kad tokiu atveju reikėtų žiūrėti, ar premjero darbas ir agitacija suderinama su įstatymais.
„[Reiktų atskirti] kas yra viešas pasirodymas ministro pirmininko, o kas yra dalyvavimas prezidento rinkimuose. Šitoje vietoje jau pats ministras pirmininkas galėtų apsispręsti – galbūt išeiti paskutinį mėnesį atostogų ar panašiai. Bet tai jokiu būdu neišplaukia iš prievolės, kad nuo kovo 8 d. jis privalo pasiimti 65 dienų atostogas“ – teigė S. Malinauskas.
Griūtis vis tik ištiktų
Vis dėlto, egzistuoja vienas scenarijus, pagal kurį griūtų Vyriausybė, – jei S. Skvernelis rinkimus laimės.
„Jeigu jis išrenkamas prezidentu gegužės mėnesį, jis turės atsistatydinti iš premjero pareigų, kad iki prezidento priesaikos galėtų būti suformuota nauja Vyriausybė. Nes būtent naujosios Vyriausybės premjero kandidatūrą į Ministrus pirmininkus jis turės teikti Seimui“, – pastebėjo prof. V. Sinkevičius
Vadinasi, S. Skvernelis turėtų atsistatydinti pakankamai anksti, kad spėtų suderinti naujo premjero kandidatūrą ir suformuoti naują ministrų kabinetą, o rinkimus ir priesaiką skiria maždaug 2 mėnesiai.
„Tokiu atveju S. Skvernelis atsistatydintų iš ministro pirmininko, kartu atsistatydintų visa Vyriausybė. Tada reikia formuoti naują Vyriausybę. Po to prezidentas priims grąžinamus įgaliojimus ir paves laikinai vesti pareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausybė. Ir mes turėsime labai keistą situaciją. S. Skvernelis, išrinktas prezidentu, dar kurį laiką bus premjeru“, – sakė prof. V. Sinkevičius.
Konstitucijos 84 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad Vyriausybei atsistatydinus ar grąžinus įgaliojimus, Respublikos Prezidentas ne vėliau kaip per 15 dienų teikia Seimui svarstyti Ministro Pirmininko kandidatūrą.
Konstitucinis Teismas 1998 m. sausio 10 d. nutarė, kad „Po Respublikos Prezidento rinkimų Vyriausybė grąžina savo įgaliojimus naujai išrinktam Respublikos Prezidentui. Tačiau Konstitucijos normose nenumatyta, kad tuomet Vyriausybė privalo atsistatydinti. Taip yra dėl to, kad pasikeitus valstybės vadovui toliau išlieka Seimo pasitikėjimas Vyriausybe“.
