G. Nausėda ir V. Ušackas – visuomenės nuomonės lyderiai, kalbant apie oficialiai apsiskelbusius kandidatus į Lietuvos prezidentus. Pagal rugpjūtį „Spinter tyrimų“ atliktą apklausą, G. Nausėda – reitingo viršūnėje – už jį savo balsą atiduotų 19,7 proc. respondentų.
Tuo metu V. Ušackas – ketvirtoje vietoje (po Kauno mero Visvaldo Matijošaičio ir premjero Sauliaus Skvernelio) – už jį balsuotų 8,3 proc. respondentų. Vadinasi, kol kas būtent šie du oficialūs kandidatai turi realiausius šansus susitikti antrajame prezidento rinkimų ture, jei šis įvyks.
Kalbos – tarsi du vandens lašai
Prieš dvi savaites buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras, ES ambasadorius V. Ušackas oficialiai paskelbė ketinantis dalyvauti Lietuvos prezidento rinkimuose. Buvęs SEB banko prezidento patarėjas G. Nausėda apie savo sprendimą kandidatuoti į Lietuvos prezidentus paskelbė šią savaitę.
Abu kandidatai savo kalbose palietė bendras temas: V. Ušackas pareiškė ketinantis būti „žmonių ambasadoriumi“, G. Nausėda ragino statyti gerovės valstybę, abu kalbėjo apie Lietuvos ekonomiką, tautos vienybės būtinybę, vieningą kryptį, gynybą, pilietiškumą, nacionalizmą, saugumą, moralę ir krikščionybę.
Toks platus temų spektras – ne atsitiktinumas, mano politologai. Štai Vytauto Didžiojo universiteto Socialinės ir politinės teorijos katedros profesorius Lauras Bielinis patikino, kad būtent taip bandoma pasiekti įvairaus lygio ir įvairių interesų rinkėjus.
„Vieniems yra aktualios vienos problemos, kitiems kitos. Tai yra normali taktika, kurią patyręs arba suprantantis reikalo esmę politikas vykdo, siekdamas laimėti daugiau rinkėjų, tai normalu“, – tv3.lt kalbėjo L. Bielinis.
Kalbų panašumą įžvelgė ir Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Saulius Spurga, pažymintis, jog abu kandidatai lyg užsikirtę kartojo apie savo kompetenciją ir pasirengimą dirbti Lietuvos labui.
„Abu pabrėžia savo kompetenciją, vienas 18 metų, kitas 20 metų sunkiai darbo, gynė Lietuvos interesus arba gilinosi į ekonomiką, labai prisidėjo ir yra pasiruošę. Abu pabrėžia, kad yra vienytojai. Dabar visi labai susiskaldę, nesikalba, o jie vienys, mato save kaip vienytojus“, – pastebėjo S. Spurga.
Tačiau MRU docentas pastebi ir jį nustebinusių skirtumų – pavyzdžiui, V. Ušackas labiau pabrėžė nacionalizmą, tarsi nepaisydamas, kad Lietuvoje esama ir tautinių mažumų.
Patrauklūs visiems
Sunku paneigti, kad abu kandidatai panašūs įvairiais lygmenimis – pradedant nuo vizualinio panašumo, baigiant aukštu išsilavinimu, darbo patirtimi, požiūriu ir deklaruojamomis vertybėmis. Ar tai reiškia, kad ir jie apeliuos ir tuos pačius rinkėjus?
S. Spurga mano, kad rinkėjų palankumas, bent jau kol neįsigilinome į rinkimines kandidatų programas, yra paslaptis ir dabar priklauso ir nuo kandidatų fizinių savybių, balso tembro. Jis neatmeta galimybės, kad šie kandidatai susižers nemažą dalį protesto balsą atiduosiančių rinkėjų.
„Bet aš manau, kad jų patrauklumas yra gana universalus, ypač G. Nausėdos. Be abejo, kad inteligentai, intelektualai, bent jų dalis pamatys jame savą žmogų, priimtiną žmogų. Bet manau, kad jo toks logiškas ir kvalifikuotas dėstymas patraukia ir daugelį kitų žmonių, tai rodo reitingai“, – svarstė pašnekovas.
Tuo metu L. Bielinis įžvelgia ir nemažai kandidatų skirtumų, išskirdamas jų charakterius ir galimybes.
„Jeigu pažiūrėsime į V. Ušacką, jo galimybės yra daugiau profesinio diplomatinio pobūdžio. Bet šalies viduje jis praktiškai nežinomas, jam labai sunku bus pavyti G. Nausėdą, kuris rinkėjų tarpe yra žinomas, suprantamas ir įvertintas. Kiekvienam lyderiui, žvelgiant iš šalies, atrodo lengva, bet tuo pačiu yra sunku. Išlaikyti lyderystę iki pat pabaigos nėra taip paprasta. V. Ušackui bus daug problemų, siekiant išsaugoti tą palankumą iki pat rinkimų pabaigos“, – sakė profesorius.
Šeima – svarbi, bet ne lemiama korta
Tiek V. Ušacką, tiek G. Nausėdą į spaudos konferencijas atlydėjo ir judviejų žmonos, o G. Nausėdos sutuoktinė net rado progos pasisakyti. L. Bielinis pažymi, kad demonstruoti šeimos palaikymą lietuvių visuomenėje yra svarbu, nes žmonės tai vertina.
„Lietuvos visuomenė yra pakankamai stipriai orientuota į klasikines ir šeimos vertybes. Tas emocinis pritarimas ir simpatizavimas šeimyniniams santykiams yra labai svarbus dalykas“, – teigė L. Bielinis, primindamas, kad ir buvę šalies prezidentai neišvengė temų, susijusių su savo šeimyniniu gyvenimu, o daliai jų antrosios pusės net labai padėjo išpopuliarėti.
Tačiau S. Spurga skeptiškai vertina šeimos vaidmenį politikų karjeroje ir nemano, kad šeima atlieka lemiamą vaidmenį.
„Mes turime ir nevedusių, ir netekėjusių prezidentų. A. Brazausko buvo ir neaiški situacija. Galbūt smalsu žmonėms, kažkas susidomi, labiau pažiūri reportažą. Bet nemanau, kad tai būtų labai didelis pliusas. Jeigu žmogaus šeimyninis gyvenimas būtų labai netvarkingas, tai, aišku, keltų oponentai, tam tikros grupės klausimų“, – teigė docentas.
Vietas pasirinko neatsitiktinai
Savo kalbą V. Ušackas pasirinko sakyti prie Kaune esančios Laisvės kario skulptūros. Vietos pasirinkimas visuomenėje iškėlė klausimų, mat pats V. Ušackas ne kaunietis, o skuodiškis. L. Bielinis tokį vietos pasirinkimą aiškina patogumu.
„Manau, kad V. Ušackas pasirinko Kauną ir būtent tokią vietą, kuri šiuo metu yra populiariausia, nes nauja. O Kauną, nes, kaip mes žinome, jis paskutinius metus kaip tik Kaune bandė atrasti tą profesinę atramą ir, matyt, ryšius suformuoti per Kauno valdžias. Tai jam buvo patogiausias dalykas“, – sakė profesorius.
G. Nausėda savo kalbą sakė prie Gyvybės mokslų centro Saulėtekyje, Vilniuje. Tokiu vietos pasirinkimu G. Nausėda demonstravo savo prisirišimą prie Vilniaus, mano L. Bielinis.
„Kita vertus, mes matome, kad tai modernių, į ateitį nukreiptų idėjų centras. Tokiu būdu jis demonstruoja savo žvilgsnį ne į praeitį, o į ateitį“, – pažymėjo pašnekovas.
Jam antrino ir S. Spurga, sakydamas, jog G. Nausėda savo pranešimui pasirinko mokslo foną, kaip simbolį, „orientuotą į ateitį, šiuolaikiškumą, ir rodantį, kad jis tiki, jog būtent šitoje srityje turėtų žengti Lietuva“.
Aiškūs 7 kandidatai
Kol kas žinomi 7 kandidatai į prezidentus – europaralmentarai Valentinas Mazuronis ir Petras Auštrevičius, Seimo nariai Naglis Puteikis ir Aušra Maldeikienė, filosofas Arvydas Juozaitis, buvęs diplomatas Vygaudas Ušackas, buvęs ekonomistas Gitanas Nausėda.
Seimo nariai Ingrida Šimonytė ir Žygimantas Pavilionis sulaukė didžiausio konservatorių palaikymo, tačiau Ž. Pavilionis iš kovos pasitraukė, o I. Šimonytė dar neapsisprendė.
Lietuvos prezidento rinkimai vyks kitų metų gegužės 12 dieną.
