Aiškus ir stabilus procesas
Nuo 2005 metų vykdomos Daugiabučių namų atnaujinimo programos tvarka ir taisyklės buvo nuolat keičiamos, tad procesas ėmė strigti. Problemai spręsti imtasi teisinio kelio. Pirmas naujai įstatyme įtvirtintas aspektas – stabilus valstybės paramos intensyvumas.
„Subsidijos dydis nesiejamas su tam tikru laikotarpiu, o yra fiksuojama labai konkreti paramos suma, t. y. 30 procentų subsidija statybos rangos darbams ir 100 procentų vadinamajai minkštajai daliai – projektavimui, administravimui, techninės priežiūros paslaugoms. Ši schema nekintama, aiški ir planuojama ilgam laikotarpiui į priekį“, - tvirtina aplinkos viceministrė Rėda Brandišauskienė.
Antrasis patikslinimas įstatyme yra susijęs su atliekamų darbų kokybės valdymo proceso stiprinimu. Siekiant užtikrinti, kad vertinimo procedūros vyktų kuo sklandžiau, numatoma procese dalyvaujančių priežiūros institucijų veiksmų koordinacija.
Panaikinta kliūtis
Renovacijos proceso aktyviam vykdymui labai svarbus ir finansinės pusės užtikrinimas.
„Norint padaryti proveržį pastatų renovacijos programoje, reikia aktyviau įtraukti privačius investuotojus ir tokiu atveju mes turėsime tikrai kiekybinį į kokybinį proveržį“, - mano aplinkos ministras Kęstutis Navickas.
Tokia Vyriausybės politika įstatyme atsispindėjo peržiūrėta ir pakeista praėjusiais metais nulinių palūkanų nuostata.
„Vyriausybė panaikino ankstesnės Vyriausybės nustatytą tvarką, kuri neleido pritraukti privačių investicijų ir neleido užtikrinti, kad kiekvienas projektas galėtų gauti kreditą“, - svarbų pokytį patikslino Rėda Brandišauskienė.
Naujas prioritetas
Užtikrinus tinkamą aplinką tolimesniam daugiabučių atnaujinimo programos įgyvendinimui, dirbama ir kitomis energinio efektyvumo didinimo kryptimis. Nustatyta, jog ženklesnis energinis efektyvumas bus pasiektas tik tuo atveju, jei renovacijos programos apims kvartalus ar pastatų grupes.
Formuojant kompleksinę energinio efektyvumo didinimo pastatuose politiką, pagalbos kreiptasi į Vokietijos aplinkos, gamtos apsaugos, statybų ir reaktorių saugos federalinę ministeriją. Perimant jos patirtį ir kompetencijas, trijose šalies savivaldybėse – Birštono, Šiaulių ir Utenos – įgyvendinami demonstraciniai kvartalų energetinio efektyvumo didinimo projektai.
„Jeigu mes atnaujiname vieną pastatą kažkur mieste, jis sutaupo energiją, gyventojai tikrai džiaugiasi ir gyvena šiltai bei moka mažai. Kitą namą atnaujiname kitame miesto gale... Bet iš tikrųjų, jei pasižiūrėtume į miesto energinį efektyvumą, tai katilinė, kuri teikia šilumą, sunaudoja tiek pat kuro. Tai miesto mastu nėra tokio ženklaus energinio efektyvumo, kokio galėtume tikėtis. Kvartalą galima identifikuoti pagal šiluminę trasą, pagal boilerinę, kur galima sumažinti šilumos tiekimą, jei visi pastatai būtų atnaujinti šiame kvartale. […] Kaip pavyzdį galima pasakyti, kad vienas atnaujintas namas vidutiniškai per metus sutaupo 100 megavatvalandžių. Kvartalinio efektyvumo didinimo programa, apimanti 41 daugiabučio namo sutvarkymą, sutvarkius šilumos ūkį, sutvarkius gatvių apšvietimo tinklą leistų sutaupyti apie 6 gigavatvalandės kiekvienais metais. Tai ne vieno namo lygio nauda, bet miesto nauda. Jei bus miesto nauda, tai bus nauda ir valstybei.“ - apie kvartalinio energetinio efektyvumo didinimo idėją paprastai pasakoja Būsto energijos taupymo agentūros direktorius Valius Serbenta.
Anot ministro K.Navicko, būtent su šia idėja siejama ir tolimesnė renovacijos programos eiga.
„Aišku, kitas žingsnis ir siekis yra turėti tokias programas su savivaldybėms, kad renovavus kvartalus, būtų diegiami ir atsinaujinančių energijos šaltinių sprendimai. Kitas aspektas - būtų sutvarkomos, renovuojamos viešosios erdvės, reikalingos vaikų žaidimams ar vietos bendruomenėms.“
