Apskričių naikinimo modelį kūrusi tarpinstitucinė darbo grupė antradienį baigė darbą ir kitą savaitę žada Vyriausybės strateginio planavimo komitetui pateikti siūlymus, kaip perskirstyti šiuo metu dešimties apskričių vykdomas funkcijas.
Darbo grupės narė Vidaus reikalų ministerijos sekretorė Rasa Noreikienė po paskutinio darbo grupės posėdžio BNS antradienį sakė, kad optimistiniu variantu pirmieji apskričių naikinimą įforminantys teisės aktai turėtų būti priimti šioje Seimo pavasario sesijoje, o ekonominės naudos reforma galėtų duoti jau kitąmet - esą mažesnį finansavimą galima būtų numatyti planuojant 2010-ųjų biudžetą.
2009-ųjų metų biudžete apskričių viršininkų administracijoms numatyta per 711,9 mln. litų asignavimai. Reformai įgyvendinti kitąmet reikėtų 27,5 mln. litų.
„Nesutaupysime tiek atėmus mechaniškai iš 711 (mln. litų - BNS) atėmus 27 (mln. litų - BNS), bet bent jau per pusę tai aš galvoju tikrai galima. Galutinį skaičių mes turėtume jums pateikti po pataisymų, kurie buvo šiandien aptarti“, - BNS sakė R.Noreikienė.
Jos teigimu, iš reformai numatytų 27 milijonų turėtų būti mokami atlyginimai ir išeitinės kompensacijos, taip pat steigiamos papildomos pareigybės prie ministerijų, kurios perims kai kurias apskričių funkcijas. Dalį funkcijų taip pat numatyta perduoti savivaldybėms, kai kurias - iš vis panaikinti.
„Aš galvoju, kad optimistinis variantas - kitų metų biudžetas“, - aiškino VRM sekretorė.
Pagal dabartinį teritorinį administracinį suskirstymą Lietuvoje yra 10 apskričių.
Ėmus svarstyti apskričių naikinimą, kalbėta, kad jas galėtų pakeisti stambesnis administracinis suskirstymas. Dar prieš suformuodami Vyriausybę valdančių partijų atstovai svarstė, kad Lietuvoje galėtų būti keturi regionai: Aukštaitija ir Dzūkija taptų vienu regionu, Kaunas ir Suvalkija - kitu, o Šiauliai, Žemaitija, Klaipėda ir Tauragė - trečiu. Svarstyta, kad dar vienas regionas galėtų būti Vilnius. Tarpinstitucinės darbo grupės siūlymuose apie regionų steigimą neužsimenama.
