Nors vadinamasis Berzninko paminklų klausimas jau porą metų ne kartą svarstytas per įvairaus lygio Lenkijos ir Lietuvos atstovų susitikimus, kompromiso link nepasistūmėta, praneša „Lietuvos žinios“.
Jau dveji metai, kai Lenkijoje, Seinų apskrities Palenkės vaivadijos Berzninko parapijos kapinėse, vienas šalia kito stovi du monumentai, kurstantys nesantaiką tarp lietuvių ir lenkų. Lygiai tiek pat laiko aukščiausi abiejų valstybių vadovai, jų įgalioti asmenys ir diplomatinės tarnybos suka galvas, kaip pasiekti kompromisą.
Paminklas nepašventintas
Monumentas Lietuvos kariams, žuvusiems 1920 metais Seinų mūšyje, Berzninko kapinėse buvo baigtas vėlyvą 2005-ųjų rudenį, prieš pat lapkričio 23-iąją - Lietuvos kariuomenės dieną. Statybos darbai vyko ilgai ir sunkiai, nuolat trukdė vietos valdžia ir bažnyčia. Pagrindinis monumento akcentas - skulptorės Dalios Matulaitės sukurta pieta ir antkapinės lentos septyniems ten palaidotiems lietuvių kariams. Oficiali paminklo atidengimo ir pašventinimo ceremonija nesurengta iki šiol. Priežastis paprasta. Baigiant lietuvių obelisko statybas rugsėjį visai šalia jo iškilo kitas - vadinamasis Panerių kryžius. Lenkijos "Panerių šeimos" draugija jį pastatė savo tautiečiams, esą nužudytiems Paneriuose Antrojo pasaulinio karo metais lietuvių šaulių, tarnavusių nacių saugume. Šis faktas Lietuvoje sukėlė skandalą. Į Užsienio reikalų ministeriją (URM) tuomet iškviestam Lenkijos ambasadoriui buvo konstatuota, kad užrašas ant obelisko neatitinka istorinių faktų. Tad monumentas net nebuvo oficialiai atidengtas.
Buldozeriu nenugriausi
"Situacija iš tiesų nepasikeitė", - pripažino Lietuvos konsulas Seinuose Liudvikas Milašius. Tačiau šiokių tokių pokyčių galima įžvelgti. "Dirbama ir vietiniu lygiu. Daug pastangų rodo Seinų apskrities viršininkas", - sakė konsulas. Stengiamasi šiuo klausimu rasti sutarimą su bažnyčios atstovais. "Juk iš Varšuvos niekas negali nurodyti, kad nuverstų tą paminklą buldozeriu. Tai jautrus klausimas: kaimo kapinės, aplink gyvena žmonės, todėl niekas nesiims kokių nors drastiškų žingsnių", - aiškino L.Milašius. Konsulo nuomone, sėkmingiausiai šią problemą galėtų išspręstų aukščiausi abiejų valstybių valdžios atstovai.
Norėtų atstatyti koloną
2005-ųjų rugpjūtį Varėnoje buvo nugriautas po Pirmojo pasaulinio karo pastatytas paminklas lenkų kariams, žuvusiems per 1919-1923 metų kovas su lietuviais. Užrašas ant obelisko skelbė, kad jis pastatytas Vilniaus krašto didvyriams, žuvusiems ginant tėvynę. Keturių metrų aukščio kolona bažnyčios šventoriuje buvo avarinės būklės ir turėjo tik simbolinę reikšmę, nes visi kariai jau seniai buvo perlaidoti vietos kapinėse. Į tokį varėniškių poelgį lenkai reagavo labai jautriai - jau kitą dieną Lietuvos URM gavo protesto notą. Lietuvos valdžia puolė glaistyti konfliktą ir žadėjo paminklą atstatyti. Buvo siūlančiųjų ir tokią išeitį: lenkai nugriauna ar perkelia kryžių Berzninko kapinėse, o lietuviai atstato paminklą Varėnoje. Ar kaimynai iš tiesų įvykdytų savo įsipareigojimų dalį, nežinia, tačiau tai, kad jiems labai rūpi dzūkiškosios kolonos ateitis, akivaizdu.
Apžiūrėjo vietoje
Birželio pabaigoje šį klausimą svarstė Lietuvos ir Lenkijos prezidentų konsultacinis komitetas. Jo nariai apžiūrėjo abiejose šalyse esančius ginčytinus objektus. Susitikę su Varėnos rajono valdžios atstovais Lenkijos delegacijos nariai pageidavo, kad būtų atstatytas autentiškas paminklas su buvusiu užrašu, nors dabar jis atrodytų mažų mažiausiai keistai. Rajono meras Vidas Mikalauskas vakar LŽ teigė, jog paminklo atstatymo klausimo rajono taryba dar nesvarstė. "Palikome atvirą, nes jaučiame didelį visuomenės pasipriešinimą", - paaiškino meras. Pasak jo, vietoj keturių metrų kolonos, visiškai nederančios senosiose kapinėse, lenkams buvo pasiūlyta statyti neutralų kryžių arba, pavyzdžiui, angelo skulptūrą.
Ką jie pasirinks, kol kas nežinoma.
"Liūdina, kad tokio lygio dalykai, kuriuos būtų galima išspręsti paprastai, atima dalį prezidento darbotvarkės", - vakar LŽ sakė minėto komiteto Lietuvos šalies vadovas prezidento patarėjas Valteris Baliukonis. Anot jo, dar šiemet Lenkijoje ketinama surengti komiteto posėdį ir toliau svarstyti tuos klausimus.
Paklaustas, ar problema ne per ilgai sprendžiama, V.Baliukonis priminė, jog yra klausimų, kurie įstrigę kur kas ilgesnį laiką, pavyzdžiui, elektros tiltas. Prezidento patarėjas įsitikinęs, kad jei abiejų šalių vietos valdžia parodytų daugiau geros valios, viskas būtų išspręsta.
Bendruomenė piktinasi
Lenkijos lietuvių bendruomenė Berzninko kapinėse stovintį obeliską su istoriškai iškraipytu užrašu vertina kaip priešiškumo apraišką ir apgailestauja, kad per dvejus metus niekas taip ir nepasikeitė. "Per įvairius susitikimus tiek su Lenkijos, tiek su abiejų valstybių vadovais nuolat primename šį klausimą. Tačiau konkrečių veiksmų nėra. Vietos valdžia labai gudriai argumentuoja, esą tai parapijos klebono reikalas. Bet juk šis reikalas - tarptautinis, o ne klebono", - LŽ pasakojo Lenkijos lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė Irena Gasperavičiūtė. Jos teigimu, visiškai nesuprantama lenkiško obelisko prasmė ir paskirtis, nes istoriškai Seinai su Paneriais visai nesusiję. Pasak I.Gasperavičiūtės, vietos gyventojai lenkai gana dažnai lanko vadinamąjį Panerių kryžių. Ji prisipažino netikinti, kad paminklą Berzninko kapinėse pavyktų atidengti šį lapkritį. Lietuvių memorialą nuolat tvarko ir prižiūri lietuviškosios Seinų "Žiburio" gimnazijos moksleiviai.
Raimonda Ramelienė
