Pameistrystė – norintiems derinti darbą ir mokslus
Ne paslaptis, kad dažnas studentas ar profesinio mokymo įstaigos moksleivis suka galvą, kaip suderinti mokslus ir darbą. Susiradus darbą – didelė tikimybė, kad mokslai mažiau ar daugiau nukenčia. Perspektyvios elektriko profesijos mokęsis V. Gelūnas prisipažįsta, kad ir pats susidūrė su tokia problema.
„Kai įsidarbinau įmonėje, kuri stato saulės elektrines, nusprendžiau toliau mokytis elektriko profesijos mokymo įstaigoje ir gauti diplomą. Sukau galvą, kaip reikės suderinti mokymąsi ir darbą, bet tada man papasakojo, kad yra toks mokymosi būdas – pameistrystė“, – prisimena V. Gelūnas.
Jaunuolis sako, kad šis mokymosi būdas labai patogus, nes galima dirbti be jokių trikdžių ir tuo pačiu metu įgyti specialybę mokymosi įstaigoje.
„Tau nereikia rinktis: darbas ar mokslai. Gali abu dalykus suderinti. Tau nereikia sėdėti mokykloje, nes didžiąją laiko dalį mokaisi darbe“, – pasakoja V. Gelūnas.
Kadangi mokymasis vyksta ir mokymo įstaigoje, ir darbovietėje, su Vidmantu buvo sudarytos kelios sutartys: pameistrystės darbo ir mokymo sutartis tarp mokinio ir darbdavio pagal Darbo kodeksą, todėl už mokymosi įmonėje metu atliktą darbą jis gavo atlyginimą, bei trišalė mokymo sutartis tarp mokinio, darbdavio ir mokymo įstaigos.
Pameistrystę renkasi vis daugiau jaunuolių
Alytaus profesinio rengimo centro direktorius Vytautas Zubras tvirtina, kad pameistrystės mokymosi būdas Lietuvoje populiarėja.
„Jeigu žiūrėtume į visą profesinio mokymo sistemą, visas profesines mokyklas, tai tikrai per pastaruosius metus matomas pakankamai didelis pameistrystę pasirinkusiųjų mokinių pagausėjimas“, – teigia V. Zubras.
V. Zubras teigia, kad jei anksčiau, prieš 3–5 metus, pameistrystę rinkdavosi apytiksliai 5–6 proc. besimokančių profesijos, tai dabar šį modernų profesijos įgijimo būdą renkasi žymiai daugiau jaunuolių – apie 15–20 proc. Tiesa, jis akcentuoja, kad tai priklauso ir nuo institucijos bei mokymo programos.
Pašnekovas priduria, kad pameistrystės populiarumo didėjimui įtaką daro ir valdžios sprendimai, ir įvairūs projektai, kurie suteikia verslui, mokykloms, bendruomenėms ne tik daugiau informacijos apie šį modernų profesijos mokymosi būdą, bet ir atveria naujas galimybes.
Viena iš jų – pavasarį Lietuvoje startavęs projektas „Pameistrystė – nauja galimybė man!“, kuris finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšomis, skatina darbdavius – smulkias, vidutines ir dideles įmones ir organizacijas – priimti besimokančiuosius profesijos asmenis dirbti pameistriais. Iš viso per ketverius projekto įgyvendinimo metus dalyviams numatoma skirti daugiau kaip 19 mln. eurų.
„Pameistrių skaičius didėja ir pirminiame profesiniame mokyme – tarp siekiančių įgyti pirmąją profesiją, bet gal net labiau tęstiniame profesiniame mokyme“, – akcentuoja V. Zubras.
Padeda įgyti naujų įgūdžių ir įsidarbinti
V. Gelūnas teigia, kad pameistrystė padėjo jam pagilinti žinias ir paskatino tobulėti.
„Nauda labai plati. Pagerinau schemų skaitymo žinias, praplėčiau akiratį, pradėjau daugiau dirbti prie konkrečių elektros darbų“, – pasakoja jis.
Buvęs pameistrys tvirtina, kad toks mokymosi kelias buvo įdomus ir prisimena konkursą „Metų pameistrys 2023“, kuriame rungėsi jaunieji pameistriai iš įvairių profesinio mokymo įstaigų. Šiame konkurse jaunuolis pelnė pirmą vietą – kaip sako pats, toks potyris jam asmeniškai – labai svarbus ir įsirėžęs į atmintį.
Elektriko profesiją V. Gelūnas įgijo Elektrėnų profesinio mokymo centre bei įmonėje „Sinergija LT“, kurioje buvo įdarbintas pameistriu. Šioje darbovietėje baigęs mokslus bei gavęs diplomą jaunuolis ir pasiliko – kaip jis pats sako, sėkmingai dirba ir jau kyla karjeros laiptais.
V. Zubras teigia, kad iš karto gavę diplomą įsidarbina apie 70 proc. jaunuolių, įgijusių profesiją įprastu būdu. Tuo tarpu jaunuolių, mokslus baigusių pameistrystės būdu ir iškart įsidarbinusių, skaičius didesnis – gali siekti ir 90 proc. Jis priduria, kad absolventai įsidarbina nebūtinai toje pačioje įmonėje, kurioje dirbo pameistriais, nors nemaža jų dalis pasilieka būtent toje įmonėje.
„Tik apytiksliai galėčiau pasakyti, bet tikrai ne mažiau negu trečdalis mokinių pasilieka įmonėse, kuriose mokėsi ir įgijo pirmąją profesiją pameistrystės būdu, nes besimokydami jie įgyja tam tikrų įgūdžių, kurių pageidauja darbdaviai. Įmonės taip pat motyvuotos ugdyti savuosius žmogiškuosius išteklius, todėl apie 30–40 proc. pameistrių pasilieka tose įmonėse“, – tikina V. Zubras.
Užimtumo tarnybos statistiniai duomenys rodo, kad net 83,3 proc. pameistrystėje dalyvavusių asmenų išlieka darbo rinkoje ir po vienerių metų, o po dvejų – 64,6 proc. Tai – vienas didžiausių integracijos rodiklių.
Publikaciją inicijavo Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras, įgyvendinantis projektą „Profesinio mokymo ir mokymosi visą gyvenimą populiarinimas Lietuvoje“. Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.
