Paminklo, kurį sukūrė Lietuvos kariuomenės heraldikos specialistas, savanoris kūrėjas atsargos leitenantas Nerijus Treinys, atidengimo ceremonijoje dalyvavo Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys, Lietuvos kariuomenės pajėgų vadai, Prienų rajono savivaldos vadovybė, kariai savanoriai, partizanai, savanoriai kūrėjai, šauliai, Seimo ir Europos parlamento atstovai.
„Trijų kartų savanoriams skirtas paminklas – jų prisiminimas ir kartu priesaika tęsti pradėtus darbus Lietuvos labui. Kariams savanoriams esu dėkingas už profesionalumą, skiriamą laiką, energiją ir jėgas ruošiantis valstybės ginkluotai gynybai. Kurti ir puoselėti nepriklausomą Lietuvą – nesibaigiantis uždavinys. Tą darome mes visi, čia susirinkę, atlikdami kario tarnybą, vaikams perduodami geriausias savo savybes ir vertybes. Būkime drąsūs, stiprūs, karingi metai iš metų, karta iš kartos“, – sakė Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys.
Ceremonijos metu Jiezno Nepriklausomybės aikštėje trijų savanorių kartų atstovai - Ramūnas Skvireckas, dėvintis Nepriklausomybės kovų savanorio uniformą, Lietuvos kariuomenės karys su pokario partizano uniforma ir tikrasis trečiosios savanorių kartos atstovas Vytas Lukšys į besikuriančią krašto apsaugą atėjęs 1990 metais, sunkiai sužeistas 1991 metų sausio 11 dieną, gindamas Spaudos rūmus, prie naujai atidengto paminklo padėjo gėlių puokštes.
„Šiandien karių savanorių iniciatyva ir lėšomis atidengėme paminklą pagerbti trims savanorių kartoms. Pirmosios kartos savanoriams, kurie 1918 m. Nepriklausomybės kovose apgynė mūsų Lietuvą. Antrosios kartos savanoriams, kurie 1944 m., nors ir nelygiomis jėgomis, tačiau bemaž dešimtmetį atkakliai priešinosi sovietiniams okupantams ir trečiajai kartai, kurie 1991 m. apgynė gležną Lietuvos Nepriklausomybę. Ir jeigu iškiltų karinė grėsmė, kas nors pasikėsintų į mūsų Nepriklausomybę, kariai tikrai pasiruošę pakelti šio paminklo simbolinį kalaviją ir kovoti“, – sakė Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas plk. Dainius Pašvenskas.
Jiezno miestas ir jo apylinkės – tai Lietuvos savanorių kautynių vietos, kur 1919 m. bei 1944−1953 m. kovodami už Lietuvos laisvę ir Nepriklausomybę žuvo Pirmosios ir Antrosios kartos Lietuvos kariai savanoriai. Visos savanorių kartos simbolizuoja nedalomą istorinę visumą, kurioje užgimė, kovojo ir suklestėjo savanorių pagrindu susikūrusios Lietuvos ginkluotosios pajėgos.
