Paberžės g. 2 A vykdomi laiptų remonto darbai Vilniaus Šeškinės mikrorajone gerokai įsiutino vietos gyventojus.
Socialiniuose tinkluose pasidalinę vykdomais remonto darbų vaizdais gyventojai negalėjo suprasti dėl kokių priežasčių šioje vietoje yra statomas itin status pandusas, kuriuo galimai užvažiuoti ir nuvažiuoti negalėtų ne tik negalią turintys žmonės su vežimėliais, bet ir dviratininkai ar tėvai su vežimėliais.
Fotografija iš vykdomų remontų socialiniuose tinkluose pasidalinusio Mariaus Kučinsko teigimu, atnaujinamas pandusas galimai neatitinka statybos techninio reglamento „statinių prieinamumo“ patvirtintų standartų.
„Taip daryti rampą yra nesąmonė. Greičiausiai, pažeistas Statybos techninis reglamentas. <...> Neįgalusis neužvažiuos! Dviračiai neužvažiuos. Rampa turi būti šone kur didesnis nuožulnumas“, – įraše teigia M. Kučinskas.
Tiesa, po vyro įrašu pradėję komentuoti vilniečiai pastebi, jog su tokio tipo problemomis, kuomet įrengiami pandusai realiai tampa nenaudojami, susiduriama ir daugiau Vilniaus vietų.
„Čia dar ne blogiausias atvejis. Lazdynuose padarė tokio pločio pandusus, kad pagal plotį vežimėlis netelpa“, – teigia vienas komentatorius.
„Bent aš niekur nemačiau normalių, saugių nuolydžių“, – priduria kitas komentatorius.
Vilniaus miesto savivaldybės atstovo Gabrieliaus Grublinsko teigimu, vykstant miesto darbams labai svarbu atskirti dvi rekonstrukcijos rūšis – remonto ir rekonstrukcijos.
„Labai svarbu atskirti dvi infrastruktūros atnaujinimo rūšis: rekonstrukciją ir remontą. Remonto atveju nekuriama nauja infrastruktūra senosios vietoje, iš esmės nekeičiami infrastruktūros parametrai – esama infrastruktūra atnaujinama, kad ja būtų saugu naudotis.
Tuo tarpu rekonstrukcijos (lygiai taip pat – naujos statybos) atveju rengiamas projektas, jis derinamas su kitomis institucijomis, infrastruktūra tobulinama, darbai atliekami taip, kad atitiktų teisės aktų reikalavimus“, – teigia Vilniaus miesto savivaldybės atstovas.
Be to, jis pažymi, kad šiuo metu Paberžės g. yra vykdomi remonto darbai, todėl infrastruktūros, įskaitant ir panduso parametrai, keičiami nėra.
„Šeškinėje, Paberžės g., vykdomi paprastojo remonto darbai. Tai reiškia, kad atnaujinamos esamo panduso dangos, bet jo vieta ir parametrai nėra keičiami“, – nurodo G. Grubinskas.
Tokios problemos vyrauja visoje Lietuvoje
Lietuvos pėsčiųjų asociacijos (LPA) prezidentas Eduardas Kriščiūnas tvirtina, kad tokia problema, kuomet esanti infrastruktūra neatitinka teisės aktų reikalavimų, egzistuoja ne tik sostinėje, bet kone visoje Lietuvoje, o inicijuojami infrastruktūros atnaujinimo darbai dažniausiai yra vykdomi remonto būdu.
Tiesa, jis priduria, kad tą dažniausiai galima pastebėti Vilniuje.
„Visi darbai yra vykdomi paprastojo remonto būdu. Tai yra terminologijos problema. Jeigu pažiūrėtume statybos įstatymą, ten parašyta, kad paprastasis remontas – tai tų pačių dangų atstatymas, nekeičiant medžiagiškumo. Kapitaliniam remontui jau yra reikalingas projektas, o jo metu yra keičiamos laikančiosios konstrukcijos“, – teigia E. Kriščiūnas.
Jis pažymi, kad dėl to, tvarkant sostinės infrastruktūra nėra atsižvelgiama į šiuo metu galiojančius teisės aktus.
„Esminė problema, kad kai nerengiamas projektas, tai net nėra bandoma „pataikyti“ į šiuo metu galiojančius įstatymus, pavyzdžiui, į vietos pritaikymą negalią turintiems asmenims“, – aiškina E. Kriščiūnas.
Anot LPA prezidento, šiuo metu daugelyje miesto vietų yra paprasčiausiai atnaujinamos sovietmečio stiliaus dangos, o savivaldybės paprasčiausiai vengia daryti tinkamus remontus, kadangi tai užtrunka.
Dėl to, E. Kriščiūno teigimu, tokių pandusų, kokie atnaujinami ir Paberžės g. apskritai nereikėtų įrenginėti, kadangi jie gali sukelti pavojų gyventojų sveikatai.
„Geriau jau tokių pandusų iš viso neįrenginėtų, nes realiai jie yra pavojingi. Jeigu kokia nors, pavyzdžiui, mama sugalvos nuleisti vaiką vežimėliu, tai jie gali patirti traumas, tai tikrai nebus gerai. Tai jau geriau sutvarkytų laiptus, nelįstų prie pandusų, juos sunaikintų ir ieškotų sprendimų per aplinkui“, – teigia E. Kriščiūnas, pridurdamas, kad šiuo metu, Vilniaus miesto savivaldybė tokių sprendimų neieško.
Be to, pasak E. Kriščiūno, problemų kelia ir tai, kad tokių remontų neprižiūri ir valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI), nors tai, anot jo, ji turėtų daryti.
„Visą tai turėtų pažiūrėti VTPSI, bet jie nemato pareigos“, – kritikos negaili E. Kriščiūnas.
Pasak LPA prezidento, pavyzdžiui, Vilniuje išasfaltavus Mykolo Lietuvio gatvę, nebuvo įrengti šaligatviai, o tai, jog gatvėje buvo supiltas asfaltas, anot E. Kriščiūno, reiškia, kad reikėjo sudarinėti projektą gatvės asfaltavimui, nors to padarytą nebuvo. O žmonės dėl to kreipėsi į VTPSI, tačiau inspekcija neva atsakė, jog projektas bus parengtas vėliau.
„Jie pasakė, kad čia yra pirmas etapas, o projektas bus vėliau. Nu aš nežinau iš tikrųjų, kiek jiems tai aktualu yra, bet čia yra tiesiog pasityčiojimas iš teisinės valstybės“, – tvirtina LPA prezidentas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
