Vienos iš programos rengėjų Daivos Šukytės teigimu, nepaisant kilusių aistrų, nieko ypatingai naujo šioje programoje nėra, tik surinkta anksčiau dėstyta medžiaga į vieną vietą.
„Nuo 2000-ųjų metų, kai pradėjome rūpintis ne tik vaikų mokymosi akademiniais dalykais, bet ir socialiniais ir emociniais įgūdžiais, atėjo dorinis ugdymas į klases, prevencinės programos. Mokyklos per tą laiką sukaupė daug priemonių ir kompetencijų. Gyvenimo įgūdžių programa viską sudeda į lentynėles, koncentruotai pateikia viename turinyje, kad nebūtų išbarstyto turinio, kuris vienose mokyklose buvo kokybiškiau įgyvendintas, kitose mažiau. Nors iš esmės, tai kas yra šiose programose nėra nauja“, – sakė specialistė.
Specialistė taip pat apibūdino ir pagrindinius programos principus.
„Esmė yra pamatas emociniams įgūdžiams, tokiems kaip savęs pažinimas, savitvardos įgūdžiai, empatiškumo, pagarbos įvairovei, sprendimų priėmimo ir kiti įgūdžiai. Į tai įsilieja žmogaus sauga – pirmosios pagalbos įgūdžiai, psichoaktyviųjų medžiagų prevencija, mobingo, smurto atpažinimo įgūdžiai“, – teigė specialistė.
Pasak jos, programa leis suvienodinti patirtis mokyklose, mat kai kurios mokyklos programos įgūdžius ugdė geriau nei kitos.
„Tuos įgūdžius kai kurios mokyklos ugdė, kitos ne. Šita programa užtikrina minimumą. Būtų gerai, kad turėtume dvi savaitines pamokas, bet turime vieną. Pagal reikalavimus, turi dirbti pedagogas, turintis pedagoginį išsilavinimą ir šiuo metu pedagogai renkasi vieną iš dviejų universitetų. Šis žinojimas bus sustiprintas universitetų ir apie tai bus papildomai kalbama“, – pasakojo specialistė.
Kaltina vienos ideologijos skatinimu
Tuo tarpu Lietuvos šeimų sąjūdžio atstovo komunikacijai Algimanto Rusteikos teigimu, Gyvenimo įgūdžių programos lytinio ugdymo dalis kertasi su tėvų teise ugdyti vaikus pagal savo įsitikinimus.
„Tai yra trojos arklys, su kuriuo prakišama LGBT ir „genderizmo“ ideologija, kuri baigia įsigalėti praktiškai visame vakarų pasaulyje. Yra valstybių, kur vaikai gali pasirinkti lytį nuo 14 metų, be tėvų sutikimo. Yra visokiausių kitų perversijų, nesuderinimu su sveiku protu, su daugelio tėvų įsitikinimais. Šios vietos ir kelia mums neramumą. Visa kita – gerai, bet lytinį ugdymą palikit tėvams. Konstitucijos 26 str. teigia, jog tėvai turi teisę auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus“, – sakė šeimų sąjūdžio atstovas.
D. Šukytės teigimu, programoje buvo stengiamasi išlaikyti vidurį, nenukrypstant į kurią nors ideologinę pusę.
„Programos tikslas buvo išlaikyti vidurį, nebūti nei kairėj, nei dešinėj. Aistras kelia metodinės rekomendacijos, kurios pabrėžiu, yra rekomendacinio pobūdžio. Mes suprantame, kad dalykas yra naujas, bet taip pat sulaukiame ir kritikos, kad toje programoje yra per mažai informacijos. Kraštutinio liberalizmo ten nėra“, – teigė ji.
Laidoje dalyvavusi Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto vadovė Natalija Istomina siūlė nesureikšminti lytiškumo ugdymo kaip tik ideologinės kovos.
„Nesureikšminčiau lytiškumo ugdymo kaip ideologinio proceso. Tikrai nėra jokių numatymų, kad pvz. gėris yra santykiai tarp vyro ir moters, o kitokie santykiai – blogi. Programos centre yra vaikas, jo tapimas sėkminga, jautria, empatiška asmenybe, gebančia padėti pirmiausiai sau, po to kitiems“, – pabrėžė mokslininkė.
Rengimo šeimai asociacijos atstovo Ramūno Aušroto teigimu, programoje trūksta konkretumo, aiškiai įvardytų sąvokų.
„Lyginant su prieš tai buvusia programa, praėjusioje programoje buvo įvardintos tam tikros sąvokos. Buvo lytiškumo, lytinės tapatybės sąvokos. Šioje programoje sąvokų nėra. Ankstesnėje programoje buvo vertybinės nuostatos. Pavyzdžiui, gerbti gyvybę nuo pradžios iki pabaigos, susilaikymas nuo seksualinių santykių, žmogus yra traktuojamas kaip tikslas, o ne kaip priemonė. Šioje programoje fiksuotų vertybinių nuostatų nėra, vadinasi, viskas priklausys nuo to, koks mokytojas dėsto“, – sakė rengimo šeimai asociacijos atstovas.
Pasak jo, taip pat trūksta kai kurių gebėjimų ugdymo.
„Kaip rengimo šeimos asociacijos atstovas, programoje pasigedau kai kurių įgūdžių – pavyzdžiui, gebėjimo formuoti santykius su kitos lyties asmeniu, kalbėjimo apie gyvenimą šeimoje. Kur kalbama apie lyčių skirtumus, papildomumą?“, – klausė rengimo šeimai asociacijos atstovas.
Teigia, kad ne visos organizacijos buvo pakviestos prie derybų stalo
Pasak Lietuvos šeimų sąjūdžio atstovo komunikacijai A. Rusteikos, projekto rengime nedalyvavo prigimtinės šeimos institutą ginančios organizacijos, tėvų organizacijos.
„Rekomendacijos teiktos iš konkretaus organizacijų sąrašo, patvirtintos ministerijos ir nacionalinės švietimo agentūros. Pasakykite nors vieną prigimtinės šeimos ar tėvų organizaciją, kurios rekomendacijos buvo remiamasi. Į galutinį rengimą nei viena iš tokių organizacijų pakviesta nebuvo. O tuo tarpu mirga lygių galimybių plėtros centras, nacionalinė LGBT teisių tarnyba ir kitos panašios organizacijos. Mums niekas nieko nesiūlė, niekas į mus nesikreipė. Nei dėl rekomendacijų, nei dėl programos. Arba čia kažkas maišoma, arba specialiai sakoma netiesa. Mes apie programą sužinojome, kai ji buvo paskelbta“, – sakė jis.
Panašią nuomonę išsakė ir rengimo šeimai asociacijos atstovas. Pasak jo, trūko darbo grupės sudarymo.
„Kalbant apie dabartinę programą – ją ruošė vienas asmuo, darbo grupės nebuvo. Pasiūlymai, kurie buvo teikiami, buvo priimti daugiausiai iš tų organizacijų, kurios atstovauja vieną požiūrį į lytinį ugdymą. Programos svarstymas buvo Seimo švietimų reikalų komitete, buvo įpareigojimas ministerijai įdėti į programą tėvams svarbias nuostatas“, – teigė jis.
Tuo tarpu vienos iš programos rengėjų teigimu, dalis organizacijų atsisakė bendradarbiauti.
„Jeigu kalbant apie metodines rekomendacijas, šeimų organizacijos buvo pakviestos dalyvauti, tik visos dalyvavo skirtingai – vienos konstruktyviai, siūlydamos konkrečias pataisas, pastabas. Būtent Lietuvos šeimų maršas pasakė, jog viskas yra blogai ir jokių konkrečių, punktais išdėstytų pasiūlymų iš jų pusės nebuvo. Aš galiu pasakyti, kad jie pabaigoje atsisakė dalyvauti šitos programos kūrime“, – teigė D. Šukytė.
Šeimų sąjūdžio atstovo teigimu, gyvenimo įgūdžių pamokos turėtų būti neprivalomos, turėtų būti surengta vieša diskusija Švietimo ir mokslo ministerijoje.
„Programa skeliama į dvi dalis – dalį apie lytiškumą ir kitą dalį, kur būtų visas kitas programos turinys. Surengiama vieša diskusija ministerijoje su šeimų ir tėvų interesus atstovaujančiomis organizacijomis dėl programos turinio, tada su galutiniu turiniu supažindinama visuomenė. Galiausiai, tos dvi programos daromos neprivalomomis, kaip pasirenkamas dalykas“, – teigė jis.
"Tėvai ir globėjai nevaržomi rūpinasi vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus".
Todėl negali būti, kad kažkas kitas, mokykla ar visuomenė, užsiimtų vaikų doroviniu auklėjimu.
