Marija Gabrienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
Nemuno deltos regioniniame parke – gausybė iš žiemaviečių grįžtančių gulbių, žąsų ir kitų sparnuočių. Lietuvos pamario pievos, tūkstančius kilometrų nuskridusiems paukščiams – puiki vieta ne tik pailsėti, bet ir pasistiprinti prieš tolimesnę kelionę.
Šių metų pavasarinė paukščių migracija prasidėjo kiek anksčiau, nei įprastai. Pirmieji migruojantys paukščiai Lietuvoje pastebėti jau vasario viduryje, o antroje jo pusėje pasirodė ir pirmosios žąsys, gulbės.
„Dabar beveik pats žąsų pikas. Už savaitės jų dar daugiau bus ir jei pravažiuotume Nemuno deltą ,tai būtų koks 100-120 tūkst. žąsų ir dar 2-3 tūkst. gulbių giesmininkių, taip pat – 10 tūkst. ančių. Netrukus gausiai pasirodys gausiai tilvikai“, – sako Ventės rago ornitologijos stoties vadovas Vytautas Jusys.
Lietuvoje stebimos keturios gulbių rūšys – juodosios, mažosios, nebylės ir gulbės giesmininkės. Pastarosios perėti Lietuvoje pradėjo prieš beveik dvidešimt metų.
Pamario pievos, iš Vakarų Europos grįžtančioms gulbėms, žąsims – ne tik poilsio, bet ir gera pasistiprinimo vieta. Todėl žąsys paprastai Nemuno deltoje užsibūna iki gegužės vidurio. Po to jos dar tris tūkstančius kilometrų skrenda iki Arkties vandenyno, kur jo pakrantėse deda kiaušinius.
Nors nuo seno kovo 25-oji vadinama Gandro diena, skirta baltųjų gandrų sugrįžimui paminėti, šiemet, pasak ornitologų, šie paukščiai mūsų šalyje pastebėti gerokai anksčiau.
„Lietuvoje gandrai registruoti netgi kovo pradžioje – Panevėžio rajone, Varėnos, dar keliose vietose. Grįždamas iš Klaipėdos viename lizde mačiau, ir mano kieme šiandien į lizdą nusileido gandras“, – sako V. Jusys.
