Reaguodamas į G. Palucko pasisakymus, jog sprendimu kviesti Remigijaus Žemaitaičio „Nemuno aušrą“ į valdančiąją koaliciją yra atsižvelgiama į tautos valią, E. Gentvilas kėlė klausimą, ar nereikėtų įsiklausyti ir į piliečių poziciją dėl paties kandidato į premjerus. G. Paluckas į Seimą pateko per Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) kandidatų sąrašą – sėkmė Utenos vienmandatėje apygardoje politikui nenusišypsojo.
„Reikia pasakyti, kad jūs 2019 metais nepakliuvote į Vilniaus miesto tarybą, iki tol ėjęs vicemero pareigas. Tokai buvo tautos valia. Netapote vienmandatininku 2020 metais, netapote vienmandatininku 2024 metais. Bet dabar, nors tautos valia yra kitokia, jūs norite būti tautos vadas – ministras pirmininkas“, – stebėjosi E. Gentvilas, pastebėdamas, jog iki šiol buvusių trijų Vyriausybių vadovai – Algirdas Butkevičius, Saulius Skvernelis bei Ingrida Šimonytė – buvo iškovoję Seimo nario mandatus vienmandatėse apygardose.
„Kaip man elgtis kaip Seimo nariui? Klausytis tautos valios ar elgtis pagal sąžinę“ – kandidato į premjerus klausė liberalas.
G. Paluckas patikino nemanantis, kad pralaimėjimas vienmandatėje apygardoje yra koks nors jo, kaip potencialaus premjero, trūkumas.
„Niekad nežinai, kada tau pasisekė labiausiai – ar tada kai laimėjai, ar pralaimėjai. Žiūrint į savo biografiją, kuri taip pat turi tam tikrų aspektų, manyčiau, kad tam tikri nuklydimai ar nutikimai, kurie yra rodomi kaip didžiulis mano trūkumas, man, kaip asmenybei, mano asmenybės bruožus tik sutvirtino ir leido grįžti į tą politiko kelią“, – parlamento kolegai atsakė jis.
„Kalbant apie asmenines savybes, kurios reikalingos vienmandatininkui, taip – tai yra kitokio pobūdžio darbas ir atstovavimas. Šiandien tos vienmandatės sėkmės aš nesu patyręs, bet lygiai taip pat aš galiu daugiau savo jėgų skirti ir koncentruoti bendriems reikalams, kuriems to laiko tikrai reikia“, – pažymėjo G. Paluckas.
Vėl teko aiškintis dėl „Nemuno aušros“
E. Gentvilas taip pat kėlė klausimus, kodėl naujoji koalicija ir būsimasis premjeras, nors ir nemato „Nemuno aušros“ lyderio Vyriausybėje, jam planuoja skirti Seimo vicepirmininko pareigas.
„Žemaitaičio jūs į savo Vyriausybę neįsileidžiate – šaunuolis. Bet Žemaitaitis Seimo vadovybėje – kaip jūs čia vertinate?“ – teiravosi liberalas.
G. Paluckas tiesiogiai į klausimą neatsakė – tik patikino, kad prerogatyva teikti parlamento vicepirmininkų kandidatūras yra Seimo pirmininko. O pastarojo poziciją, socialdemokratas, teigė žinąs.
„Išsprendus teisines problemas, toks kandidatas galėtų būti“, – Sauliaus Skvernelio mintis pakartojo G. Paluckas.
Savo ruožtu V. Čmilytė-Nielsen taip pat kėlė klausimus dėl „Nemuno aušros“ dalyvavimo koalicijoje ir pripažino gavusi laišką iš Holokausto atminimo centro „Jad Vašem“ direktoriaus, kuris išreiškė susirūpinimą dėl naujosios Lietuvos valdančiosios daugumos.
„Šiaip Vakarų politikoje, valstybėse buvo tokia nerašyta taisyklė, kad yra tam tikra moralinė raudona linija, kurios valdančiąją koaliciją buriančios partijos neperžengia. Ir štai antisemitinė retorika, neapykantos kalba ir yra ta moralinė raudona linija, kurios sau neleistų peržengti daugelis mūsų kaimynų šalių partijų“, – dėstė politikė, referuodama į antisemitiniais pareiškimais Seimo nario priesaiką sulaužusį R. Žemaitaitį.
„Vos prieš kelias dienas gavau laišką iš „Jad Vašem“ direktoriaus. (...) Dabar, matydamas naują politinę realybę, jis rašo su didžiuliu rūpesčiu, susirūpinimu – ko laukti toliau“, – dalijosi ji.
G. Paluckas kartojo – vieno R. Žemaitaičio elgesys ir veiksmai neiliustruoja visų „aušriečių“ partijos ar frakcijos.
„Šiandien mes kalbame apie antisemitizmą kontekste vieno asmens pareiškimų, kurie buvo ir Konstitucinio Teismo įvertinti, ir toliau vertinami teisme. Tačiau pagal vieno asmens paklydimus ar nuodėmes negali būti charakterizuojama visa partija – ar tuo labiau partijos ar frakcijos nariai. Aš tuo įsitikinęs ir to principo laikausi“, – teigė jis, pripažindamas, kad tarptautinėje erdvėje koalicijos lyderiams teks spręsti reputacines bėdas.
„Suvokdami to koalicinio susitarimo pasekmes ir šalutinį efektą, kuris, be abejo, nuvilnijo tarptautinėje žiniasklaidoje, vis tik suprantame, kad tuos namų darbus reikės daryti, tą faktinę situaciją reikės pristatinėti. Tačiau lygiai taip pat manome, kad visi Lietuvos gyventojai, kurie savo balsais rinko parlamentines partijas ir suformavo frakcijas, turi teisę į savo balso ir savo nuostatų atstovavimą Seime“, – apibendrino G. Paluckas.
ELTA primena, kad antradienį prezidentas Gitanas Nausėda pateikė Seimui svarstyti socialdemokrato G. Palucko kandidatūrą į ministrus pirmininkus.
Kaip numato įstatymas, parlamentarai turi apsispręsti dėl premjero kandidatūros ne vėliau kaip per savaitę nuo jo prisistatymo. Galutinį sprendimą Seimas turėtų priimti ketvirtadienį. Iki tol planuojami pretendento susitikimai su Seimo frakcijomis.
Dėl ministro pirmininko kandidatūros Seimas balsuoja atvirai – jai pritarti užtenka paprastos balsų daugumos.
Jei Seimas patvirtins G. Palucko kandidatūrą į premjerus, šis ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo paskyrimo turės pristatyti parlamentui sudarytą ir prezidento patvirtiną Ministrų kabinetą bei teikti svarstyti Vyriausybės programą.
Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma pritaria jos programai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
