Politikas jau anksčiau teigė tokius šalies ketinimus įvardinęs ir Lietuvoje savaitgalį besilankiusiai Europos Komisijos (EK) pirmininkei Ursulai von der Leyen.
Po susitikimo G. Paluckas žurnalistams jau sakė, kad Mastrichto kriterijus gynybos išlaidoms lanksčiau būtų taikomas tam tikrą apibrėžtą laikotarpį.
„Ne prašiau, o informavau, kad Lietuva ir, tikiu, kitos mūsų regiono valstybės tikrai pažeis taip vadinamą biudžeto deficito taisyklę, todėl, kad mums reikalingi struktūriniai pokyčiai gynybos srityje. Pagal Mastrichto kriterijus taip pat – jeigu vienoje ar kitoje srityje siekiami struktūriniai pokyčiai, paprastai tai, aišku, socialinė sritis, nedarbą sprendžiant, sveikatos problemas, toks deficito viršijimas yra galimas“, – „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė premjeras.
Pasak G. Palucko, EK lygiu yra galimybių sutarti dėl biudžeto deficito taisyklės taikymo moratoriumo, tačiau, jeigu nepavyktų, „klausimas bus sprendžiamas nepriklausomai nuo to, ar kažkas prieštaraus“.
„Europos Komisija privalo suprasti, kad negali taikyti jokių nuobaudų ar kažkokių apribojimų šalims, kurios rūpinasi visos Europos saugumu“, – pažymėjo Vyriausybės vadovas.
Anot jo, konkretus skolos dydis atsispindės parengtame 2026-ųjų biudžete, matant, kokios pajamos iš ekonomikos augimo ar mokesčių pokyčių jį sudarys.
„Todėl šiandien pasakyti, ar tai būtų 4, ar 5 proc. tikrai negalime“, – pridūrė G. Paluckas.
Kaip skelbta anksčiau, sausio mėnesį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba (VGT) sutarė 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai skirti 5-6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) kasmet.
Šalies vadovas teigė, kad per minėtą ketverių metų laikotarpį turėtų būti išlaikytas 5,5 proc. BVP krašto apsaugos finansavimo lygis. Papildomi asignavimai, VGT sprendimu, reikalingi, norint iki 2030 m. Lietuvoje suformuoti kariuomenės diviziją.
Naujoji centro-kairės Vyriausybė savo programoje įsipareigojo siekti ne mažesnio nei 3,5 proc. BVP finansavimo gynybai. Tiesa, gruodį patobulinus 2025 m. valstybės biudžetą, skolinimosi krašto apsaugos reikmėms limitas buvo padidintas 800 mln. eurų. Atsižvelgiant į tai, šiais metais asignavimai gynybai sieks 4 proc. BVP.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
