Normaliai tas Birutis zaidzia, puse pempes, o ant kitu Biruciu, tai visi deje

Na, taip kalbėti kaip tas birutis , gali tik stribo išpera. Pasidomėkit jo kilme ir kertu lažybų, kad kilęs iš stribų. Tokie ir buvo subėgę į to užsipiskio partiją.... Viskas su juo aišku- tai ne Lietuvos žmogus. Na ir "stipresnė" vyriausybė , pagal Nausėdą- visokie stribai, baliukų mėgėjai, neaiškūs žmogeliai su silpnu premjeru priešaky....

Kita vertus, kam taip toli važiuoti- Latvijoje rūpinamasi pirmiausia latvių kultūra ir valstybinės latvių kalbos statuso stiprinimu- visose valstybinėse mokyklose pereinama prie mokymo tik valstybine latvių kalba ( Estijoje- valstybine estų kalba). O kur eina Lietuva?

prastam šokėjui ir kiaušiniai trukdo.

Prancūzijoje Kultūros ministras pirmiasia rūpinasi prancūzų kultūros ir valstybinės prancūzų kalbos išsaugojimu ir sklaida šalyje ir pasaulyje ( Frankofonijos dienos). Manau ir Lietuvos Kultūros ministro prioritetas turi būti lietuvių kultūra ir valstybinės lietuvių kalbos statuso stiprinimas.

Kokia padėtis Vilniaus rajone su mokyklomis ir darželiais ,kuriuose mokoma ir ugdoma valstybine lietuvių kalba? Manau, tai ne tik Švietimo ir mokslo, bet ir Kultūros ministro darbų sritis.

Skaičiau, kad Baltarusijos valdžia uždarė lietuviškas mokyklas dabartinėje Baltarusijos teritorijoje ( Rimdžiūnuose, Pelesoje ir kitur),taip pat lietuviškas draugijas. Lietuvių kalbai, lietuviškai savasčiai dabartinėje Baltarusioje iškilo didžiulis pavojus. Kokie ministro planai šiuo klausimu?

Darius Kuolys
Gruodis 11 d., 21:30 ·
Ką daryt su rusų kultūra? – neįveikiamas galvosūkis lietuviškiems protams
„Joks atlikėjas iš Rusijos neįkels kojos į Lietuvą. Nesvarbu, ar koncertavęs okupuotose teritorijose, ar ne. Rusijos tautai irgi jau laikas susimąstyti. Valstybinio Vilniaus mažojo teatro direktorius informuotas, jog ryt laukiu arba aiškaus ir nedviprasmiško teatro meno vadovo R. Tumino atleidimo, arba tegul direktorius deda ant stalo savo pareiškimą išeiti iš darbo. Atsiprašau, garbusis režisierius man niekuo nesiskiria nuo girto rusų kareivio, belendančio į svetimą žemę“, – 2022-ųjų vasarį paskelbė tuometinis Lietuvos kultūros ministras Simonas Kairys.
Mūsų šalies propagandinis laukas ir ministro valdiniai tokiai pozicijai gana entuziastingai pritarė. Režisieriaus Rimo Tumino sulyginimui su „girtu rusų kareiviu“ bei jo ištrėmimui iš Mažojo teatro ir Lietuvos neprieštaravo nei prezidentas, nei premjerė, nei šalies teatro bendruomenė.
2023-iųjų sausį Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras savo svetainėje proklamavo, kad „išėmė iš repertuaro“ Sergejaus Prokofjevo „Romeo ir Džuljetą“ ir Igorio Stravinskio „Šventąjį pavasarį“. Tam pritardamas kultūros ministras išdėstė „mentalinio karantino“ – atsiribojimo nuo visos rusų kultūros – programą.
Ir štai, 1944-ųjų balandžio 23-iosios įrašas poeto Vinco Mykolaičio-Putino dienoraštyje:
„Simfonijos koncertai Vilniuje šiuo metu tai tikras dvasios poilsis ir nusiraminimas. Beveik visus juos lankau. Štai ir dabar neseniai sugrįžau iš 28-ojo šių metų simfoninio koncerto. Buvo atlikta Glazunovo „Karnavalas“, Rimskij-Korsakovo „Šecherazada“ ir Čaikovskio 4 simfonija. Visi trys labai stiprūs, dramatiški ir įspūdingi dalykai. Dirigavo Balys Dvarionas.“
Kalba Vincas Mykolaitis apie Vokietijos okupuotą, nacių valdomą Vilnių, apie miestą, vos prieš trejus matus patyrusį siaubingą bolševikinės Rusijos terorą. Terorą, prieš kurį sukilti ragino lietuvius 1941-ųjų vasarą rašytais eilėraščiais.

Jei jau Gražulį ir Žemaitaitį išrinkome į valdžią, kurių IQ gali būti vertinmas kaip nedidelė silpnaprotystė, tai stebėtis atvirai Rusijos interesams dirbančiu propagandistu- ministru Biruliu nereikėtų.

Bernvakariai ir mergvakariai dabar pagal vyriausybės programą bus gerai kotiruojami, tuo tarpu Čaikovskis yra tik po atšalimo.