Pasak Palangos gelbėtojų tarnybos vadovo Jono Pirožniko, jau po pirmosios dienos (šeštadienio), kai buvo pradėti poilsiautojams dalinti vienkartiniai alkotesteriai, tapo akivaizdu, kad tokios priemonės pajūryje tikrai reikia. „Kai kurie žmonės net klausė, ar galėtų gauti kelis, kad vėliau, t. y. po apsilankymo bare, galėtų pasitikrinti savo blaivumą“, – sakė J. Pirožnikas.
Jo teigimu, nuolat turint alkotesterius, gelbėtojų darbo efektyvumas gerokai išaugtų, nes būtų galima užbėgti įvykiams už akių.
„Pavyzdžiui, pasitaiko akivaizdžiai pagiringų asmenų. Su tokiais juk galėtume gražiuoju pakalbėti ir paskatinti pasitikrinti savo blaivumą, kad įsitikintų, jog rizikuoja savo sveikata ir gyvybe eidamas maudytis“, – aiškino Palangos gelbėtų tarnybos vadovas.
Jo teigimu, nelaimių prevencija pajūryje būtų dar geresnė, jei alkotesterius turėtų ir visi kurorte dirbantys barai. Tuo tarpu bendrovės „Alkotesteris“, kuri padovanojo Palangos gelbėtojams eksperimentui reikalingus alkotesterius, direktorius Marius Anusauskas sako, kad žmonės dėmesį į savo blaivumą turėtų atkreipti ne tik prieš sėsdami už vairo.
„Jaučiama susiformavusi ydinga nuostata: jei nevairuoju, galiu gerti ir dėl nieko nesirūpinti. Tačiau statistika rodo, kad būtent alkoholio vartojimas yra didelės dalies skendimų priežastis išsivysčiusiose šalyse. Pavyzdžiui, Kanadoje 32 proc. nuskendusiųjų (2013 m. duomenimis) vartojo alkoholį“, – aiškino M. Anusauskas ir pabrėžė, kad mažiau išsivysčiusiose šalyse alkoholis, tikėtina, lemia dar daugiau skendimų, tik tikslios statistikos kol kas nėra.
Tai, kad alkoholis tampa dažna skendimo priežastimi, patvirtino ir Palangos gelbėtojų tarnybos vadovas J. Pirožnikas. Jo teigimu, maždaug 80 proc. skęstančiųjų būna apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų arba narkotinių medžiagų.
Šis faktas ir karšti orai neleidžia atsikvėpti Lietuvos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ugniagesiams, kurie iš įvairių vandens telkinių šiais metais ištraukė jau 111 nuskendusių žmonių.
