Pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje valstybė su privačiu sektoriumi pasirašė infrastruktūros srities partnerystės sutartį, pagal kurią už privačias lėšas šalia Palangos bus nutiestas, o vėliau daugiau kaip 20-metį prižiūrimas naujas plentas. Istorinę sutartį pasirašė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, viešosios ir privačiosios partnerystės projektų valdymo įmonė „Plėtros investicijos“ ir specialiosios paskirties bendrovė „Palangos aplinkkelis“. Planuojama, kad pagal šią sutartį nutiestas kelias padės sureguliuoti transporto srautus ir vien vasarą nuo Palangos miesto nukreipti maždaug 100 tūkst. automobilių. Taip ketinama ne tik išsaugoti šio svarbiausio Lietuvos kurorto gatves, bet ir leisti Palangos miesto gyventojams ir svečiams lengviau kvėpuoti – nutiesus kelią, oras Palangoje bus švaresnis, nes gerokai sumažės jo taršos parametrai.
Naujuoju aplinkkeliu vairuotojai galės pradėti naudotis 2015 metais
Daugiau kaip 123,5 mln. litų vertės Palangos aplinkkelį ties, o vėliau ir prižiūrės specialiosios paskirties įmonė „Palangos aplinkkelis“, kurios akcininkai ir rangovai yra pakankamai tokį projektą įgyvendinti pajėgios bendrovės „Kauno tiltai“ ir „Šiaulių plentas“. „Planuojama, kad Palangos aplinkkelis bus svarbaus visam Baltijos šalių regionui magistralinio kelio A13 Klaipėda–Liepoja dalis, – tvirtina bendrovės „Kauno tiltai“ atstovė spaudai Rimantė Jablonskytė. – Tokiu būdu nuo Palangos bus nukreiptas tranzitinis transportas, važiuojantis Šventosios, Liepojos, Klaipėdos ir Šiaulių kryptimis.“ Manoma, kad naujuoju keliu labiausiai džiaugsis tiek aplinkinių vietovių gyventojai ar į pajūrį vykstantys poilsiautojai, tiek tranzitinio transporto priemonių vairuotojai, kuriems darbas šiame kelio ruože dėl projekte numatyto didesnio jo pralaidumo turėtų tapti gerokai lengvesnis ir spartesnis. Šiuo metu Lietuvos pajūriu nusidriekę keliai A13 Klaipėda–Liepoja ir A11 Šiauliai–Palanga sutampa su Palangos miesto Klaipėdos plento ir Kretingos gatvėmis, todėl dėl vasarą padidėjusių transporto srautų ir nepakankamo pralaidumo kurorto teritorijoje keliamas triukšmas ir drumsčiama dalies poilsiautojų ramybė. Čia į orą patenka dideli teršalų kiekiai, susidaro visus erzinančios transporto spūstys. Be to, dėl tos pačios priežasties išauga transporto išlaidos ir pailgėja kelionės trukmė.
Nutiesus naująjį kelią iš Šiaulių, Klaipėdos kryptimi vykstantys ne tik lengvųjų, bet ir sunkiasvorių automobilių, vežančių tranzitu prekes iš Klaipėdos jūrų uosto į Latviją, vairuotojai savo kelionės tikslą galės pasiekti tiesiogiai, nes jiems nereikės daryti nereikalingo lanko siauromis Palangos gatvelėmis. „Apskaičiuota, kad per kurortą į Palangos oro uostą, Šventąją ir Latviją per vasarą važiuoja gana daug – apie 100 tūkst. įvairių transporto priemonių, – tikina R. Jablonskytė. – Įgyvendinus projektą, kurortinio miesto gyventojai ir svečiai bus išvaduoti nuo minėtų transporto priemonių srauto, sumažės dažnai susidarančios transporto spūstys, puoselėjamos kurortinės aplinkos tarša.“
Nors sutartis dėl naujojo aplinkkelio pasirašyta dar šių metų balandžio mėnesį, pirmieji statybos darbai prasidės tik kitų metų pavasarį. Planuose numatyta, kad išbandyti naująjį kelią automobiliams bus galima tik 2015 m. vasarą. Tiesa, 8,25 km nusidrieksiančio aplinkkelio pietinę dalį nuo Klaipėdos iki magistralinio kelio A11 Šiauliai–Palanga Vydmantų sankryžos kelininkai jau yra nutiesę. Tačiau, įgyvendinus aplinkkelio tiesimo projektą, tranzitinis transportas į aplinkkelį bus nukreiptas nuo Vydmantų sankryžos, ji taip pat bus rekonstruojama. Kaip numatoma projekte, Palangos miesto aplinkkelis bus tiesiamas kaip magistralinio kelio A13 tąsa nuo Vydmantų sankryžos per Palangos mišką, išnaudojant esamus miško kelius, ir ties Palangos oro uostu įsilies į esamą A13 kelią jo 34,25 kilometre. „Tiesiant aplinkkelį, bus rekonstruota netoli Palangos esanti dviejų lygių Vydmantų sankryža, taip pat bus įrengtos dar dvi vieno lygio sankryžos, – vardija bendrovės „Kauno tiltai“ atstovė. – Nuo Vydmantų viaduko per laukus ir mišką nutiestas aplinkkelis už Palangos oro uosto įsilies į Palangos–Liepojos kelią.“ 2 km naujo kelio bus nutiesta Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje, kita dalis priklausys Palangos savivaldybės teritorijai.
Planuojamas dviejų juostų kelias
Naujasis kelias galėjo būti nutiestas ir anksčiau, tačiau tam sukliudė ankstesnės kadencijos Seimo nariai. Jie pernai viename iš posėdžių, vykusiame prieš pat Seimo rinkimus, nusprendė atsisakyti aplinkkelio projekto. Tuo metu buvo mėginimų užginčyti ir rangovų pasiūlytas kainas. Tačiau buvo įrodyta, kad kaina po pirminio projekto išaugo visiškai pagrįstai, nes laikui bėgant gerokai brango statybinės medžiagos, be to, turėjo būti padidintos ir darbo užmokesčių sąnaudos.
„Palangos aplinkkelis bus kiek siauresnis nei esamas keturių eismo juostų plentas, nutiestas nuo Klaipėdos iki Vydmantų sankryžos. Projektuojamo naujo magistralinio kelio ruožo plotis su kelkraščiais sieks apie 30 m ir bus dviejų eismo juostų, – perspėja bendrovės „Kauno tiltai“ atstovė spaudai R. Jablonskytė. – Sutaupyti pinigų juostoms įrengti buvo nuspręsta paskaičiavus, kad vidutiniškai per parą naujuoju aplinkkeliu turėtų pasinaudoti maždaug 3 tūkst. transporto priemonių vairuotojų. O tokiam srautui visiškai pakanka ir dviejų priešpriešinių eismo juostų. Jeigu naujas kelias būtų tiesiamas tokio paties pločio kaip nuo Klaipėdos, projekto įgyvendinimas pabrangtų dvigubai.“
Pagal pasirašytą sutartį specialiosios paskirties įmonė „Palangos aplinkkelis“ įsipareigojo naująjį Palangos aplinkkelį nutiesti per dvejus metus, o vėliau – dar 23-ejus metus jį eksploatuoti ir prižiūrėti. Taip pat per tą laiką ji du kartus turės atlikti aplinkkelio rekonstrukciją. Beveik 123,6 mln. litų kainuosiančio aplinkkelio tiesimo darbai atsieis apie 41,6 mln. litų, likusi suma bus skirta kelio priežiūrai ir remonto darbams. Partnerystės sutartyje numatyta, kad 25-ųjų metų pabaigoje projektą valdysianti įmonė privalės užtikrinti, kad Palangos aplinkkelio skaičiuojamasis naudojimo laikotarpis būtų ne mažesnis kaip 10 metų. Šiam projektui įgyvendinti reikalingų lėšų „Palangos aplinkkelio“ įmonė skolinsis iš banko. Valstybė už atliktus darbus ir paslaugas pradės mokėti nuo trečių metų ir atlygį išmokės per 23 metus.
„Džiaugiuosi, kad Susisiekimo ministerijos įstaiga yra pirmoji Lietuvoje, pasirašiusi labai svarbią, valstybei ekonomiškai naudingą kelių statybos sektoriaus sutartį, – netrukus po naujosios sutarties pasirašymo pareiškė susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius. – Tai bus gera, ateičiai reikalinga patirtis Lietuvoje įgyvendinamiems viešosios ir privačios partnerystės projektams kelių infrastruktūrai tinkamai plėtoti.“
Naujojo projekto nauda neabejoja ir specialiosios paskirties įmonės „Palangos aplinkkelis“ vadovas bei bendrovės „Kauno tiltai“ plėtros direktorius Vitoldas Sapožnikovas: „Pasibaigus sutarties terminui, valstybės nuosavybėn bus perduotas kokybiškas, visus normatyvinius reikalavimus atitinkantis kelias. Pasaulinė praktika rodo, kad įgyvendinant viešosios ir privačiosios partnerystės projektus pasiekiamas geriausias kainos ir kokybės santykis. Tai yra didžiausias tokiu būdu vykdomų projektų pranašumas“, – tvirtina jis.
Lieka tikėtis, kad tokių projektų Lietuvoje kasmet daugės.
Eglė Kajauskaitė
