Marija Gabrienė, Giedrius Vitkauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
Būstą poilsiautojams nuomojančius palangiškius papiktino gretutinių teisių asociacijos AGATA reikalavimas mokėti už kambariuose esančius televizorius. Asociacijos vadovė teigia, kad tai numatyta autorinių ir gretutinių teisių įstatyme, tačiau Palangos valdžia žada kreiptis į Teisingumo ministeriją dėl šio mokesčio teisėtumo.
Palangiškiai sako, kad asociacijos AGATA atstovai jiems perša pasirašyti sutartis, pagal kurias už kiekvieną nuomojamame kambaryje esantį televizorių per mėnesį tektų mokėti po du litus.
Nesutinkantiems to daryti atstovai esą grasina baudomis.
„Žinote, kai kuriuos žmones tai papiktino. Vyresni išsigando. Buvo žmonių, kad ir kraujospūdis pakilo. Kokie čia veiksmai?“ – retoriškai klausia draugijos „Svetingas šeimininkas“ vadovė Irena Švanienė.
Kone dvidešimt metų kambarius nuomojanti palangiškė sako apie rinkliavą už televizorių išgirdusi pirmą kartą. Per mėnesį jai tektų mokėti po dešimt litų, nes nuomoja penkis kambarius, kuriuose yra televizoriai. Poilsiautojai esą jų nežiūri, nes į Palangą atvyksta ilsėtis prie jūros. Be to, ne visada kambariai būna užimti, o vasarą paprastai juose apsigyvena ir grįžę vaikai.
Pasipiktinę gyventojai asociacijos AGATA reikalavimą vadina absurdu.
„Nebuvo tokių dalykų nuo pat radijo išradimo, o dabar nori tai apriboti. Jau mokesčių žmogui – [per akis], tad jei dar pridės šitą, jis neturės kuo kvėpuot“, – svarstė palangiškis Edmundas Urbonas.
„Pirmiausia mes esame fiziniai asmenys. Viešoje erdvėje negalima naudotis fonogramomis, jų kopijomis, bet priminsiu, kad čia nėra vieša erdvė. Pirmiausia tai yra privati valda“, – pabrėžia I. Švanienė.
Gretutinių teisių asociacijos vadovė sako, kad nuomojamas būstas yra vieša erdvė ir jei per čia esantį radiją ar televizorių skamba muzika, privalu mokėti. Tai numato Autorinių ir gretutinių teisių įstatymas.
„Mūsų verslininkams vis dar sunku suvokti, kodėl už muziką reikia mokėti. Reakcija, manau, priklauso nuo to, kiek laiko verslininkas vykdo komercinę veiklą. Yra geranoriškų, suprantančių, kad už kitų nuosavybę, jei naudoji, reikia mokėti. Yra ir tokių, kurie sunkiau supranta“ – LRT televizijos naujienų tarnybai komentuoja gretutinių teisių asociacijos AGATA direktorė Agnė Masalskytė.
Kambarius nuomojantys gyventojai su AGATA sutartį privalo pasirašyti prieš tris dienas iki verslo pradžios.
Mokestis už televizorius privačių namų gyventojams nesuprantamas ir Palangos savivaldybės vadovams. Be to, esą keista, kad Autorinių ir gretutinių teisių įstatymas, galiojantis nuo 2003-iųjų, tik dabar pradedamas taikyti ir fiziniams asmenims.
Artimiausiu metu kurorto meras žada kreiptis į Teisingumo ministeriją, kad būtų išaiškintas tokio mokesčio teisėtumas.
„Viešbučio ar svečių namų kaip statinių paskirtis yra komercinė. Tai pasako, kad jie yra naudojami 100 proc. komercinei veiklai. Butas ar gyvenamasis namas yra gyvenamosios paskirties objektas – čia vykdoma tik papildoma komercinė veikla“, – samprotavo Palangos savivaldybės Juridinio ir personalo skyriaus vedėjas Petras Kaminskas.
Lietuvoje šiuo metu su asociacijos AGATA sutartis turi per 1,5 tūkst. kavinių ir restoranų. Palangoje iš 90-ies maitinimo įstaigų galiojančias sutartis turi 60. Kitose muzika neskamba arba skamba nelegaliai.
