Pakruojo savivaldybės biudžete švilpauja vėjai, uždarinėjamos mokyklos, bet vietos politikai negaili milijonų dvarui, kurį už šimtą litų išnuomojo prieštaringai vertinamam verslininkui.
Didžiausiam Lietuvoje Pakruojo dvarui atstatyti rajono valdžia nešykšti milijonų. Tačiau tai nesutrukdė išnuomoti šį objektą 99 metams už 100 litų per metus verslininkui, kurį medžioja kreditoriai. Jis vaizdingų apylinkių dvare šeimininkauja lyg antruose namuose.
Pinigų negaili
Rajone uždaromos mokyklos, mažinami atlyginimai, naikinamas ligoninės chirurginis skyrius, o valdantiesiems rūpi tik Pakruojo dvaro reikalai. Taip valdžios išlaidavimą apibūdino Pakruojo rajono savivaldybės tarybos narys Gediminas Grybė.
Kovo 25 dieną rajono taryba vėl leido savivaldybės administracijai paimti 3,7 mln. litų ilgalaikę paskolą. Ja žadama iš dalies finansuoti 2007– 2013 m. ES remiamą projektą, kuriame numatyti kai kurie rekonstrukcijos darbai Pakruojo dvare – didžiausioje šalyje dvaro sodyboje, užimančioje 49 hektarų plotą. „Vien dėl dvaro rajono biudžetas skendi skolose, o su verslininku sudaryta sutartis nėra naudinga, – kalbėjo G.Grybė. – Niekas nesako, kad dvaro nereikia restauruoti, bet gal šiuo sunkmečiu darykime tai po truputį, nebrisdami į skolas.“
Šiuo metu Pakruojo rajono biudžete juoduoja apie 20 mln. litų skylė. Vien šiais metais savivaldybė privalės kreditoriams grąžinti 7 mln. litų, iš kurių daugiau nei 1 mln. Lt sudaro palūkanos.
Išnuomojo už 100 litų
Pakruojo dvaras žymus ne tik tuo, kad jis yra didžiausias Lietuvoje. Čia 1973 m. buvo nufilmuotos kelios kultinio serialo apie žemaičių „razbaininką“ Tadą Blindą scenos. Galbūt ir tai masina apsukrius verslininkus.
Kad ir kaip ten būtų, Pakruojo rajono savivaldybė dvarą 99 metams išnuomojo UAB „Pakruojo parkai“, kuriai vadovauja pramogų pasaulyje gerai žinomas veikėjas Giedrius Klimkevičius.
Jis buvo pagrindinis populiaraus muzikos festivalio „Be2gether“ organizatorius, bet vėliau įklimpo į rimtas fi nansines problemas. Pakruojo dvaro nuomos sutartį su G.Klimkevičiumi savivaldybė pasirašė 2009 metais. Pagal ją už nuomą verslininkas per metus mokės tik 100 litų mokestį arba per visą amžių paklos tik 9 900 litų. Dvaro nuomos sutartį ruošė ne savivaldybės Finansų ir investicijų skyriaus specialistai, o advokatų kontora. Už sutartį sumokėta 20 tūkstančių litų, arba dvigubai daugiau nei rajonas gaus už dvaro nuomą per visą nuomos laiką.
Pagal nuomos sutartį „Pakruojo parkai“ įsipareigojo iki 2010 m. pabaigos investuoti 2 mln. Lt, o iki 2015 metų – dar 25 mln. Lt. Tačiau dar šiemet žiniasklaidoje mirgėjo pranešimai, kad G.Klimkevičius įklimpęs skolose, jį persekioja kreditoriai, o kita jo UAB „Klimkynės parkai“ bankrutuoja.
„Kai per tarybos posėdį administracijos direktorės Astos Jasiūnienės paklausiau, ar Pakruojo dvaro pastatai jau perduoti „Pakruojo parkams“, ji atsakė: „taip“, bet vėliau paaiškėjo, kad savivaldybė perdavė tik kelis pastatėlius“, – pasakojo G.Grybė.
Tarybos opozicijai priklausantys politikai šiomis dienomis nusprendė kreiptis į Seimo Audito komitetą. „Pagaliau turi būti užkirstas kelias nepagrįstam ir neskaidriam lėšų švaistymui“, – karingai kalbėjo G.Grybė. Jam įtarimą kelia tai, kad „Pakruojo parkai“ nepajėgūs atstatyti dvaro, o šiai nuogybei pridengti naudojamos ES fondų ir rajono pasiskolintos lėšos.
Atsiriboja nuo kitos įmonės skolų
„Valstiečių laikraščiui“ sunkiai sekėsi susisiekti su „Pakruojo parkų“ vadovu G.Klimkevičiumi. Nurodytu telefonu atsiliepusi mergina sakė, kad direktorius bendrauja tik elektroniniu paštu. Tik parašius laišką, G.Klimkevičius sutiko pasikalbėti.
„Dvaras dar neperduotas ir tai kelia tam tikrų problemų, nes negaliu realizuoti sutarties įsipareigojimų“, – sakė G.Klimkevičius.
Paklaustas apie UAB „Klimkynės parkai“ skolas G.Klimkevičius nenorėjo jų sieti su UAB „Pakruojo parkai“. „Apie ką jūs čia kalbate?“ – paklausė G.Klimkevičius. Tačiau priminus, kad fi nansinės bėdos kamuoja „Klimkynės parkus“, verslininkas atšovė esą užtat „Pakruojo parkai“ savo įsipareigojimus vykdo.
UAB „Pakruojo parkai“ šiuo metu siekia 2,3 mln. litų Europos Sąjungos paramos dvarui sutvarkyti. Šios paraiškos dar neįvertino atsakingos institucijos. G.Klimkevičius primygtinai siūlė nesieti kitų jo verslų su Pakruojo dvaru, o „Klimkynės parkų“ interneto svetainėje klimkyne.lt Pakruojo dvaras reklamuojamas lygiagrečiai su Norviliškių pilimi bei dvaro sodyba „Klimkynė“.
Verslininkai piktinasi
Beatodairišku valdžios dėmesiu Pakruojo dvarui piktinasi ir vietos verslininkai. Konkurso „Padovanok Lietuvai viziją“ laureatas Antanas Albrikas, įkūręs „Varnų respubliką“, reikalauja, kad savivaldybė nutrauktų „fi ktyvią turizmo plėtrą“ rajone.
„Nusikaltimas ir toliau kišti mokesčių mokėtojų milijonus į jau privatų dvarą“, – laiške teigia A.Albrikas. Jis tikina, kad „internete nemažai žinučių apie G.Klimkevičiaus valdomos įmonės „Klimkynė“ bankrotą, paminint, kad įmonė be kitų objektų valdo ir Pakruojo dvarą, turto neturi“.
Visus įvykius aplink Pakruojo dvarą A.Albrikas vadina vienu žodžiu: „Afera“.
Maža to, 2008 m. Pakruojo savivaldybė neva pritrūko lėšų Pakruojo dvaro vienam projektui įgyvendinti. Ji pasirašė rangos sutartį 10,22 mln. litų, o pagal ES paramos sutartį Briuselis skyrė tik 7,64 mln. Lt. Šiam skirtumui padengti savivaldybė irgi paėmė ilgalaikį kreditą.
Suinteresuoti darbų užsakymais
Rajono savivaldybės tarybos narys G.Grybė mano, kad Pakruojo rajoną valdo ne meras Saulius Gegieckas, o AB „Meresta“ generalinis direktorius Justinas Macijauskas, kuris taip pat yra tarybos narys, priklausantis socialliberalams. Pasak G.Grybės, paprastą dvaro keliuką savivaldybė išgrindė trinkelėmis ir tam panaudojo 1,5 mln. litų. Šį darbų konkursą laimėjo AB „Meresta“. „Negali teigti, kad viskas daroma tik dėl jo, bet konkursus „Meresta“ laimi“, – kalbėjo G.Grybė. Savo ruožtu Pakruojo rajono meras S.Gegieckas tikino esą visi darbai Pakruojo dvare vykdomi skaidriai. „Viskas skelbiama viešai, – kalbėjo S.Gegieckas. – Be to, ketverius metus ieškojome nuomininko ir džiaugiamės, kad toks apskritai atsirado. Gaila, kad negalima dvaro tiesiog privatizuoti.“
Panašių signalų – ne vienas
Loreta Graužinienė, Seimo Audito komiteto pirmininkė
Mūsų komitetas dažnai gauna įvairių sig nalų apie tai, kaip savivaldybėse švaistomos lėšos. Deja, šiuo atveju turime gana ribotas galias, nes savivaldybių chartijoje yra akcentuojamas vykdančiosios ir įstatymų leidžiamosios valdžių atskyrimas. Bet, kaip suprantu, Pakruojyje kyla aistrų dėl Europos Sąjungos lėšų panaudojimo. Tad jeigu gausime nusiskundimą iš Pakruojo, kartu su Valstybės kontrole pasidomėsime, kas ten dedasi, ir nuspręsime, ką galime padaryti ir kaip elgtis toliau. Naujoji valstybės kontrolierė irgi yra pareiškusi, kad su įvykiais reikia žengti koja kojon, o ne tik konstatuoti pažeidimus.
Partijos lyderis nieko nežinojo
Algirdas Butkevičius, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas
Pakruojo rajono meru dirba mūsų partijos narys, bet, tiesą sakant, pirmą kartą girdžiu apie tai, kas ten vyksta su tuo dvaru. Valdžia ekonominio pakilimo metu galbūt nepagalvojo, kad ateis sunkmetis, o pateikus ES paraišką dėl dvaro atstatymo darbų, nori nenori tenka prisidėti savomis lėšomis. Valdžia tiesiog neapsidraudė. Aišku, šiuo metu prioritetai turi būti nukreipti socialinei apsaugai, švietimui ir laiku išmokėti darbo užmokestį, o ne abejotiniems projektams. Būtinai detaliau pasidomėsiu Pakruojo dvaro problema.
Gediminas Stanišauskas