Jei kas nors nori valdyti ir suvaldyti nepatenkintus, įsiaudrinusius žmones, būtinai juos įvels į smulkmenas. Pavers kokią nors primityvią smulkmeną mėnesio, metų ar pusmečio aktualija. Kad nepatenkinti, įsiaudrinę žmonės turėtų kur nukreipti savo audras.
Tarkime, tokia neva aktualija. Tąsoma daugiau nei mėnesį. Bus apkalta Seimo nariams Aleksandrui Sacharukui ir Linui Karaliui ar nebus? Išmes tuos politikus iš Seimo ar neišmes?
Na ir kas, jei bus? Na ir kas, jei paliks? Na ir kas, jei išmes? Jei L.Karaliaus išmetimas numuštų benzino kainą, o su A.Sacharuku būtų susieta karšto vandens kaina, štai tada vertėtų visiems pasijaudinti. O dabar verta jaudintis dėl kitko. Kodėl mes, eiliniai gyventojai, taip lengvai užkimbame už valdžios pamėtėtų smulkmenų? Kodėl nukreipiame savo pilietinį susirūpinimą į pačius nereikšmingiausius dalykus? Tarkime, į L.Karaliaus šukuoseną, nors tuo metu kažkur prašampa verslui paremti skirti milijardai. Pernai - 4 milijardai litų. Šiemet - dar daugiau. Net 8 milijardai įlieti į darbo vietų išsaugojimą. Bet parodykite tas vietas. Išsaugotąsias. Ne, ne L.Karalių išsaugotą. Jis rodomas jau kelis mėnesius. Be jokios pietų pertraukos. Rodykite darbo vietas, kad visi pamatytų, kur nugarmėjo tie paskolintieji milijardai.
Ar rodys? Aišku, ne. Nes “rėmimo" rezultatas - dar eiklesnė bedarbių gamyba.
O mes ką? O mes net nepastebime. Mes karštai diskutuojame apie L.Karaliaus šukuoseną.
Situacija maždaug tokia. Šeimą (Lietuvos gyventojus) užpuola plėšikai (valdžia). Įvairiais apmokestinimo pavidalais atiminėja algas, santaupas. Taip atiminėja, kad kai kuriems šeimos nariams net pritrūksta duonos. Tačiau šeima tyli. Nesipriešina. Leidžia save nuengti. Mat visa įsispitrijusi į geltonus vieno plėšiko batus. Užhipnotizuota batais. Geltonais. Todėl sprendžia “gyvybiškai svarbų" klausimą - kokie batai gražesni. Geltoni ar mėlyni. Taip įsijaučia į “aktualiją", kad, be batų, jau nieko nepastebi.
Graikai rengia protestus. Rumunai jau ruošiasi. Lietuviai tyli. O kodėl? Ar čia geriau? Daugumai - ne geriau. Dauguma skursta. Nes jei vidutinei šeimai, atskaičius visus mokesčius, kasdien lieka tik 6-18 litų, toks gyvenimas yra gyvaliojimas.
Tad kodėl graikai nerimsta, o lietuviai tyli? O todėl, kad graikai nebuvo pamaloninti savo šalyje pirmosiomis homoseksualų eitynėmis. O mes “pamaloninti". Pačiu laiku. Kad nuo prašapusių milijardų vėl nukreiptume dėmesį į geltonus batus. Kad įsiaudrinę spręstume dilemą. Įvyks mažumų eitynės ar neįvyks? Susimušime dėl eitynių ar nesusimušime? Tolerantiški mes ar netolerantiški? Europietiški ar ne?
Matyt, ateityje, kad vėl nepastebėtume mūsų vardu skolinamų ir ne mūsų ištratinamų milijardų, turbūt būsime pagerbti nudistų, zoofilų ir perauklėtų pedofilų eitynėmis. O prieš tai pusmetį svarstėme, ar teisus Drąsius Kedys. Ar apčiuops prokuratūra pedofilijos tinklą. Mes įsiaudrinę diskutavome apie iš tikrųjų dramatišką tragediją ir ja užgožėme kitą tragizmą. Kaip tragiška būti savo šalies piliečiu, kai šalies valdžia su juo elgiasi tragiškai.
