„Labiausiai nukentėjo mūsų šiaurinis paplūdimys, nuo tilto žiūrint. Kadangi čia buvo naujai įrengti klojiniai, žabtvorės“, – sakė „Palangos komunalinis ūkis“ direktorius Gediminas Valinevičius.
Vanduo nuplovė ir dalį paplūdimio, kopos vietomis tapo tikrais skardžiais. Darbininkams teks sutvarkyti ir seniau klotus kopų įtvirtinimus, nuslinko pasivaikščiojimo takai.
„Per vieną nusibraukia kartais ir mėnesio darbas“, – pridūrė G. Valinevičius.
Pirmuosius paplūdimio tvarkymo darbus Palangoje darbininkai jau pradėjo – smėliu užneštą Rąžės upelį atkasinėja traktorius. Darbininkai tvarko takelius, kad žmonės galėtų patogiai nusileisti nuo kopų į pliažą.
Ne ką geresnė padėtis ir paplūdimiuose ties Klaipėda, Apžvalgos aikštelę, esančią Pirmoje Melnragėje, ruošdamiesi audrai, darbininkaisustiprino, antraip statinio, tikėtina, visai nebūtų likę.
„Šiaip paplūdimio tikrai yra daug išplauta. Matosi, skardžiai atsivėrę, iš tikrųjų matosi, matosi, smėlio daug nuplauta“, – tvirtino Melnragės-Girulių tvarkymo skyriaus vedėjas Marius Maliorius.
Gyventojai tvirtina prie tokio vaizdo pripratę
Žmonės sako, jog po audrų taip atrodantys paplūdimiai jau įprasta, tačiau vis vien gaila:
„Pliažo visai nebėra šioje pusėje.“
„Gaila truputį, kad taip išdarkytas, paplūdimys, bet bangos tai nuostabu – gražios.“
„Tai, kad mes jau pripratom. Juk čia ne pirmą kartą. Kad čia pirmą kartą būtų… Taigi mes pripratom. Mes klaipėdietės. Prie Olando kepurės matėm, ten ne kas, nuplauta.“
„Kiekvienais metais kažką padaro, keičia tą pliažo reljefą pastoviai. Tai duobės kažkur atsiranda, tai ten pliažą praplatina, čia susiaurina. Bet dar iki vasaros pasikeis.“
Tai patvirtina ir mokslininkai. Visą laiką po audrų pliažai smėlio netenka, tačiau per metus dalį jo jūrą sugrąžina. Vis tik, žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą vaizdas gan pesimistiškas.
„Buvo atkarpų, kuriose yra paplauti ir apsauginiai kopagūbriai. Tai reiškia, kad bendras smėlio tūris vis dėl to Lietuvos krante mažėja. 01.13 Krantą mes turėsime, tačiau tokių gražių kopų – nebe“, – teigė Klaipėdos universiteto mokslininkė Loreta Kelpšaitė-Rimkienė.
Jog Lietuva neprarastų savo paplūdimių, mokslininkai rekomenduoja saugoti kopose esančią augmeniją, pinti žabtvores ir pildyti pliažus smėliu. Mat ir ši audra įrodė, kad tiek Palangoje, tiek Klaipėdoje, mažiausiai nukentėjo vietos, į kurias specialiai buvo pilamas smėlis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
