Poilsį prie Lietuvos pajūrio siūlančios Vokietijos kelionių firmos atsidūrė aklavietėje. Turizmo mugėse vokiečiai maitinami tik pažadais, nes iki šiol nežinoma, ar vasarą bus tiesioginių skrydžių iš Palangos oro uosto į Vokietiją, rašo „Vilniaus diena“.
„Vasario pabaigoje 60–70 proc. visų vasaros kelionių įprastai yra užsakytos“, – sakė dvylika metų vokiečių turistus į Lietuvos pajūrį atvežančios firmos „Nehrung Reisen“ vadovas Werneris Feseris ir retoriškai klausė, kaip paaiškinti turistams, kad sausio viduryje niekas Lietuvoje negali atsakyti, ar skris lėktuvai šią vasarą iš Palangos į Vokietiją. Jei taip – į kokius miestus.
Pernai turistus iš Palangos į Vokietiją skraidinusi vienintelė lietuviško kapitalo įmonė „flyLAL“ skrydžius nutraukė rudenį neapibrėžtam laikui. Į klientų klausimus jie atsako: „Pasakysime, kai tik galėsime.“
„Dabar jau aišku, kad aviakompanija, kuri taip pavėluotai pradės dirbti su Vokietijos rinka, nepasieks gerų rezultatų 2008 m., nes dėl vilkinimo jau prarado daug potencialių klientų, kurie pasirinko kitas aviakompanijas arba atsisakė atostogų Lietuvoje, nebesutikę laukti“, – situaciją komentavo W.Feseris.
Patirs nuostolių
„Norėdami pritraukti vokiečių į Lietuvos pajūrį ir Kuršių neriją, reprezentacijai mugėse išleidžiame dešimtis tūkstančių eurų, tačiau esame dirbtinai stabdomi, nes neturime ko pasiūlyti – jokios galimybės atskristi tiesiogiai“, – kalbėjo Baltijos regione dirbančios įmonės „Balttour“ savininkai Gražina ir Manfredas Wageneriai.
Pasak jų, Pietų Vokietijos Augsburgo mieste vykusioje turizmo mugėje jų firma neseniai dalyvavo regioninio partnerio teisėmis ir sulaukė išskirtinio žurnalistų dėmesio. Deja, Palangos oro uostui reklamos padaryti jie neturėjo galimybės dėl tos pačios priežasties – neaiškumo, kas bus.
„Balttour“ atstovai apgailestauja, kad nutrūkus skrydžiams iš Palangos žlugo ir kita populiari jų siūloma kelionė – atskristi iš Vokietijos į Taliną, praleisti ten laiko, o po to iš Estijos sostinės parskristi į Palangą ir aplankyti Kuršių neriją.
Su vokiečių turistais dirbančios firmos neabejojo, kad tokia pragaištinga visam Lietuvos Vakarų regionui skrydžių politika atbaidė nemažai turistų, ypač tuos, kurie pirmą kartą sumanė atvykti į Kuršių neriją ar kitą Lietuvos dalį. Įpratę savo atostogas planuoti prieš metus, vokiečiai negali suprasti ir toleruoti bet kokio neaiškumo, ypač susijusio su patogumu ir kaina.
Kiek nuostolių dėl minėtos politikos patirs turizmo firmos, galutinai paaiškės rudenį.
Alternatyva – Liepoja
G.Wagener tvirtino, kad keltų linijos iš Klaipėdos į Vokietiją negali būti laikytinos alternatyva skrydžiams, nes tie, kas nori atvykti greitai, nesirinks keliolikos valandų kelionės jūra.
Anot „Vilniaus dienos“, nesant galimybės atskristi į Palangą, firmos buvo priverstos ieškoti alternatyvų. Išsigelbėjimu tapo kaimynų latvių Liepojos oro uostas, iš kurio pernai gegužę prasidėjo reguliarūs reisai į Hamburgą. Kiti du keliai pasiekti Lietuvos pajūrį – dar tolimesni: skrendant į Kauną ar Vilnių.
„Vykdami į Liepoją sugaištame dvi valandas, o į Kauną ar Vilnių – keturias penkias. Turistams tai nepatogu, bet kitos alternatyvos neturime“, – tvirtino W.Feseris.
Pasak Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorės Romenos Savickienės, bendras užsienio turistų skaičius Klaipėdoje per praėjusius metus išaugo 4 proc., daugiausia jų – vokiečiai.
Skelbs vasaros staigmenas
Kaip rašo „Vilniaus diena“, Palangos oro uosto direktorius Leonas Kvietkauskas situaciją jo vadovaujamoje valstybinėje įmonėje pavadino visiška nežinomybe.
Jis negalėjo atsakyti į jokį konkretų klausimą, susijusį su skrydžiais į Vokietiją. Tik užsiminė, kad su viena Vokietijos aviakompanija vyksta derybos dėl reiso į Hamburgą atnaujinimo.
L.Kvietkausko tvirtinimu, pastaraisiais metais turistų iš Vokietijos buvo sumažėję, o dar koją pakišo Liepoja, pasiglemžusi Hamburgo reisą.
Lietuvos avialinijų „flyLAL Group“ komunikacijos vadovė Gintarė Rimkuvienė vakar neatskleidė jokios informacijos apie kompanijos skrydžių planus, nes vasaros sezono staigmenas sakė laikanti sausio 22 d. vyksiančiai spaudos konferencijai.
Raimonda Ravaitytė–Meyer
