Antikūnų buvo „nepriklausomai nuo ligos sunkumo, pacientų amžiaus ar kitų patologijų“, sakoma Milano Šv. Rapolo ligoninės pareiškime.
Su Italijos nacionaliniu sveikatos institutu ISS dirbantys mokslininkai tyrė 162 pacientus, sirgusius simptomine COVID-19 ir atvykusius į ligoninės priimamąjį per pirmą pandemijos bangą Italijoje praėjusiais metais.
Pasveikusių pacientų kraujo mėginiai buvo paimti pernai kovą ir balandį, o tada – lapkričio pabaigoje.
29 tų pacientų mirė.
„Antikūnų, nors laikui bėgant ir mažėjo, išliko labai ilgai – aštuonis mėnesius po diagnozės; buvo tik trys pacientai, kurių testo rezultatas nebebuvo teigiamas“, – sakoma drauge su ISS paskelbtame pranešime.
Mokslo žurnale „Nature Communications“ publikuotos tyrimo išvados taip pat akcentuoja antikūnų atsiradimo svarbą sveikstant nuo COVID-19.
„Tiems, kurių organizmai nepagamina jų per pirmąsias 15 dienų po užsikrėtimo, kyla didesnė sunkių COVID-19 formų išsivystymo rizika“, – rašo tyrėjai.
Du trečdaliai minimų pacientų yra vyrai, o vidutinis amžius yra 63 metai. Maždaug 57 proc. jų turėjo gretutinių ligų, tokių kaip hipertenzija ir diabetas.
