Jos metu jaunimas poros dairydavosi, panas šokdino ir į pusnį vertė. Tiesa, šiemet su pusnimis bėda.
Daugiau apie tai TV3 Žinių reportaže.
Australijoje Sidnėjaus kinų kvartale raitėsi spalvingos gyvatės – tokiu karnavalu kinai šventė Naujuosius žaliosios medžio gyvatės metus. Kinų Naujieji metai švenčiami pagal Mėnulio kalendorių ir visada būna tarp sausio 21 d. ir vasario 20 d., kai būna pirmoji jaunatis.
Šiemet pirmoji kinų Naujųjų metų diena – sausio 29-oji. Iš Sidnėjaus į Panevėžio rajoną keliamės ne šiaip sau – ten Modesto aptvare ganosi kumeliukai Nilonas ir Emurani.
Pasak etnologų, senovėje lietuviai, kaip ir kinai, Naujuosius metus švęsdavo pagal mėnulį ir per trečiąją žiemos mėnulio jaunatį. Šventę, skirtą daugiausia jaunimui, vadino kumeliuko krikštynomis.
„Merginos prikepa meduoliukų, arba iš įvairių grūdų meduje suvynioja tokius vadinamus „kamukus“, apvalias bandeles. Vaikinai atsineša stipresnio gėrimo ir jį medum pasaldina“, – teigė atnologė Gražina Kadžytė.
„Dedam vyšnių vyną, medų ir šnapsą. Ir va nesutariam su degustavimu, labai stringam, suprantat, man norėtųsi daugiau šnapso“, – sakė Romuvos vaidila Laimutis Vasilevičius.
Štai taip pagal seną tradiciją naujuosius su kumeliuko krikštynų tradicijomis švenčia ir Panevėžio Romuva. Tik netikrą kumeliuką krikštija.
„Mes šitą kumeliuką krikštijam. Aš nemanau, kad kunigai geria kraują Kristaus, jie geria vyną tai ir mes negi kumeliuką tūsysim po Panevėžį. Tu nemoki, tu nemoki, ožkytėle, šokti, ir verti į pusnį ir viskas, tai pusnies nėr. Ir įverti, „biški“ pabučiuoji“, – pasakojo Romuvos vaidila.
Naujametinės kumeliuko krikštynos buvo skirtos antrai pusei susirasti.
„Gavėnia arti, aš dar ne marti, jau rūpestis, tai čia ir būdavo ta šventė lyg ir apsižvalgymas“, – pasakojo etnologė.
Naujieji švenčiami po kitos šventės – pusiaužiemio, kuris yra sausio 25. Jos tradicijų dabar laikytis išdrįstų ne kiekvienas – šeimininkai žadindavo namuose gyvenančius žalčius.
„Pakviesdavo juos, kad jie rankšluosčiu užsliuogtų ant stalo, na ir paragautų tų valgių, jeigu žalčiai sako dvišakiu liežuviuku paragaudavo visus patiekalus, kurie ten būdavo sudėti, žmonės labai džiaugdavosi“, – pasakojo etnologas Libertas Klimka.
Vadinasi, metai bus geri ir derlius bus geras.
„Žalčius iš tikrųjų lietuviai laikydavo namuose, nes jie puikiai gaudydavo peles, o katinai dar mūsų krašte nebuvo įsigyvenę“, – pasakojo etnologas.
Per pusiaužiemį, anot etnologo, žmonės eidavo papurtyti apsnigtas obelų ir kitų sodo medžių šakas, pabelsti miegančioms bitutėms į avilius. Šiemet nebent lietaus lašus nuo obelų šakų belsdami galėtume nupurtyti.
„Visos linksmos žiemos šventės dėl to, kad labai liūdna, šlapia, panos vaikšto šlapiais plaukais, nu, kokios čia panos, siaubas“, – sakė Romuvos vaidila L. Vasilevičius.
Anksčiau lietuviai pagal mėnulį ne tik Naujuosius šventė, bet pagal jį ir gyveno, pagal kurį net ir kopūstus raugdavo. Kaip mėnulio fazės veikia raugiamus kopūstus, išbandė etnologas Klimka:
„Jaunam esant sudėjus kopūstus jie labai greit išrūgsta, ir smarkiai išrūgsta, ir tampa tokie glitūs ir minkšti, nėra skanūs, o senam esant sudėti kopūstai stovės visą žiemą puikiai.“
Kai kurie žmonės ir dabar pagal mėnulio fazes ir daržus sėja, ir derlių ima.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!