„Dzy dzy design mėlynės puošia! Pamėk, pažymėk draugę, dalinkis, laimėk!“ – skelbė Pagalbos moterims linijos reklama.
Kitoje tos pačios kampanijos žinutėje rašoma, kad „mėlynių sezonas baigėsi“.
Nevykęs pokštas?
Šias reklamas pamatę internautai sukruto – vieni manė, kad Pagalbos moterims linijos paskyrą „Facebooke“ nulaužė nepilnamečiai, kiti sakė, kad pajuokauta nevykusiai.
„Labai prastai jūs čia, oho“, – komentavo fotografė Nerija Rekašiūtė.
„Aš labai tikiuosi, kad jūsų profilį nulaužė nepilnamečiai ir jie taip juokauja. Nes jei rimtai darote tokias šmaikščias akcijas..“ – komentavo kita moteris.
„Nežinau, ką jūs vartojat, bet metas kreipti pagalbos“, – sakė dar viena moteris.
Jautri tema
Kauno moterų linijos pirmininkė Aušrinė Krikščionaitienė tv3.lt nurodė, kad šią reklaminę kampaniją organizavo Klaipėdos padalinys, o jos pačios nuomone, tokia reklama yra netinkama.
„Šią reklamą darė mūsų partneriai – Klaipėdos padalinys, o mes esam Kauno padalinys. Ten savanorės ėmėsi iniciatyvos, o aš tik vakar sužinojau apie jų komunikaciją, dėl to man sudėtinga komentuoti. (...) Aš sutinku su specialistų išsakyta nuomone – tai yra labai jautru. Galbūt merginos norėjo šmaikščiai pajuokauti, padaryti „Facebooke“ akciją ir pritraukti daugiau sekėjų.
Visgi smurto tema yra labai sudėtinga, ir ja kalbėti reikia jautriai ir atsakingai, kad žmonės suprastų teisingai, nes šią reklamą galima suprasti dviprasmiškai. Manau, kad jos per lengvai pasižiūrėjo į šitą temą. Tai yra ne reklama ir nesuprantu, koks tikslas šio konkurso – pritraukti daugiau sekėjų „Facebooke“? Ši reklama netinkama komunikuoti“ ,– sakė A. Krikščionaitienė.
Smurtas prieš moteris yra jautri ir sudėtinga tema, todėl kalbėti ja reikia atsakingai.
Mėlynės pasirinktos neatsitiktinai
Klaipėdos pagalbos moterims padalinio vadovė Dalia Puidokienė nurodė, kad reklamą kūrė padalinio savanorės, norėdamos nešti pozityvią žinutę ir neatbaidyti žmonių.
„Mėlynės yra labai jautri tema ir neatsitiktinai mėlynių tema buvo pasirinkta. Mėlynė etimologiškai gali būti įvairialypė: tai ir uoga, ir fizinio smurto pasekmė, galima kalbėti ir apie emocinį smurtą – tai dvasinė mėlynė, kuri yra kur kas blogesnė.
Mėlynė buvo pasirinkta kaip smurto simbolis blogąja prasme, nes, kada kalbame apie smurtą, rodome įvairiausius vaizdus, kurie patys savaime atbaido žmones ir toliau sukelia negatyvias reakcijas kaip ir pats smurtas. Todėl ieškojome simbolio, kuris turėtų ir pozityvumo – mėlynė yra ne tik blogio ženklas, mėlynė gali būti ir papuošalas. Kaip tik atradome dizainerę, kuri daro auskariukus – mėlynes“,– kalbėjo D. Puidokienė.
Pašnekovė nurodė, kad jokiu būdu nenorėta pasakyti, kad smurtas yra gerai – tiesiog norėta ieškoti kitokių požiūrio taškų į smurtą ir kaip būtų galima jį stabdyti ir mažinti.
„Mūsų tikslas buvo kaip tik išaukštinti moters orumą, moters poziciją gyvenime: kad ji būtų ori ir išmintinga savo pasirinkimuose, kad ji puoštųsi ir džiaugtųsi gyvenimui ir nepasiduotų smurto įtakai. Mūsų žinia buvo tokia, o pavyko kaip pavyko“, – teigė D. Puidokienė.
Kadangi reklama apie puošiančias mėlynes jau išimta iš Pagalbos moterims linijos „Facebooko“ puslapio, pašnekovė paaiškino, kad taip buvo pasielgta dėl užplūdusios visuomenės kritikos.
„Mes nepajėgūs sustabdyti visuomenės kritikos, tai mūsų sprendimas buvo toks, kad tokiu būdu žmonės, nematydami reklamos, nesierzintų“, – kalbėjo ji.
Pernai metais fiksuota beveik 40 tūkst. pranešimų policijai dėl smurto šeimoje, daugiau kaip 90 proc. nukentėjusiųjų – moterys. 2012 metais buvo fiksuota daugiau kaip 18 tūkst. tokių pranešimų.
