Prieš pusantro mėnesio pusšimčiu litų padidintas minimumas jau gramzdina savivaldybes į skolas, o Finansų ministerija ištiesti pagalbos rankos nesiruošia.
Panevėžio miesto ir rajono savivaldybių vadovai suka galvas, kur rasti pinigų biudžetinių įstaigų darbuotojų algoms padidinti. Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje minimalų darbo užmokestį (MMA) gauna 11,2 proc. žmonių, tai yra 101 tūkst. gyventojų. Nemažai jų triūsia būtent savivaldybių išlaikomose įstaigose.
Panevėžio miesto savivaldybei iki metų pabaigos papildomai reikia beveik pusės milijono, rajono Savivaldybei – per pusantro šimto tūkstančių litų biudžetinių įstaigų darbuotojų algoms padidinti. Abi savivaldybės tikisi paramos iš Finansų ministerijos, bet šiais metais vargu ar jos sulauks – vietos valdininkams pasiūlyta peržiūrėti savus rezervus.
Turėjo skirti, bet neskirs
Miesto Savivaldybės Finansų ir biudžeto skyriaus vedėja Ona Chomentauskienė „Panevėžio balsui“ aiškino, kad padidintoms minimalioms mėnesinėms algoms išmokėti teks surasti papildomai 469 tūkstančius 700 litų, įskaičiavus mokesčius „Sodrai“.
„Tai nemaža suma, – sako vyriausioji Savivaldybės finansininkė. – Tikėjomės gauti ją iš Finansų ministerijos, bet sulaukėme atsakymo, kad tų pinigų neduos. Teks ieškoti iš savų rezervų...“
Pasak miesto vyriausiosios finansininkės, tai nemenkas iššūkis: dar prieš padidinant MMA, Savivaldybė jai priklausančių biudžetinių įstaigų darbuotojų algoms išmokėti lėšų turėjo tik vienuolikai mėnesių.
„Tai jau buvo aišku, kai buvo tvirtinamas biudžetas“, – konstatavo O. Chomentauskienė.
Vyriausybei nusprendus nuo rugpjūčio 1-osios padidinti minimumą, Finansų ministerija turėjo skirti lėšų visoms savivaldybėms, kad šios galėtų išmokėti savo biudžetininkams atitinkamai didesnes algas. „Tą daryti ministeriją įpareigoja Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymas, – aiškina Finansų ir biudžeto skyriaus vedėja. – Jame yra punktas: jei per biudžetinius metus Vyriausybė arba Seimas priima sprendimą didinti pajamas ir išlaidas, tuos pokyčius kompensuoja ministerija. Buvo priimtas sprendimas didinti MMA, taigi 2012 metams Finansų ministerija turėtų skirti papildomą finansavimą. Todėl buvo labai keista sužinoti, kad ji nesiruošia skirti lėšų, nors įstatymas tai daryti ir įpareigoja.“
„Tikimės, kad kitais metais biudžetai bus peržiūrėti ir finansavimas bus skirtas“, – viliasi O. Chomentauskienė.
Susimokėjo iš savų
Rajono Savivaldybės Finansų skyriaus vedėja Genė Šarkiūnienė, kaip ir miesto Savivaldybės vyriausioji finansininkė, patvirtino, kad nesitiki gauti iš Finansų ministerijos papildomų lėšų padidintam MMA kompensuoti.
„Iki metų pabaigos mums reikia 152 tūkstančių litų, o 2013 metams jau reikės 370 tūkstančių. Nors ministerija pagal įstatymą ir turėtų skirti tas lėšas, bet jų neduoda. Taigi ieškome savų rezervų ir mokame padidintas algas, – aiškino vedėja. – Už rugpjūčio mėnesį įstaigos jau turėjo išmokėti, nes algos mokamos pirmoje mėnesio pusėje, nuo pirmos iki dešimtos dienos.“
„O dėl negautų iš ministerijos papildomų pinigų kreipėmės į Lietuvos savivaldybių asociaciją. Rašte surašėme, kiek papildomai reikia lėšų darbo užmokesčiui išmokėti“, – pridūrė G. Šarkiūnienė.
Patiems verstis gali tekti ir kitąmet
Pakalbintas Finansų ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Vytautas Lenkutis patvirtino, kad ministerija jau gavo LSA kreipimąsi, bet tik dar kartą patarė savivaldybėms trūkstamų lėšų ieškoti pačioms – iš savų rezervų.
Pasak ministerijos atstovo, savivaldybių biudžetų rinkimo planai vykdomi. Be to, teigė V. Lenkutis, padidėjus minimaliai algai savivaldybės papildomų pajamų gaus iš gyventojų pajamų mokesčio. „Negalima pamiršti, kad savivaldybės pačios biudžetinėse įstaigose nustato etatus ir tvirtina biudžetus. Todėl pačios turi galvoti ir spręsti, iš kur gauti pinigų padidėjusiai minimaliai algai“, – aiškino Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas. Jis neneigia, kad įstatymas įpareigoja ministeriją ieškoti papildomų lėšų, bet šiais metais jų tikrai nebus, o dėl kitų esą bus tariamasi.
R. Mikučionytė
