Gruodžio 11-osios duomenimis, Lietuvoje per pastarąsias 2 savaites 100 tūkst. žmonių teko 1187,9 Covid-19 atvejų. Pagal šį rodiklį tarp Europos šalių nusileidžiame tik Lichtenšteinui (1292,9 atvejo 100 tūkst. žmonių). Netoliese Lietuvos yra Slovėnija su 1001,9 atvejais.
Reiktų atsižvelgti ir į tai, kad didelis diagnozuotų atvejų skaičius rodo ne tik didelį sergamumą, bet ir dažnesnį testavimą. Šalyse skiriasi testuojamų žmonių skaičius, todėl tai gali iškreipti tikrąją pandemijos situaciją.
Pavyzdžiui, Lietuvoje pastarųjų 7 dienų atliekamų testų vidurkis yra 4,19 testų, tenkančių vienam tūkstančiui gyventojų. Lenkijoje šis rodiklis siekia vos 0,85. Tai yra, Lietuvoje vidutiniškai testuojama bent 4 kartus daugiau žmonių. Atitinkamai, toje pačioje Slovėnijoje taip pat mažiau testuojama – ten 1 tūkst. gyventojų tenka 3,09 atvejo.
Pagal mirtingumą nuo Covid-19, ECDC duomenis, Lietuva šiuo metu užima 13-ąją vietą. 100 tūkst. gyventojų tenka 11,3 mirčių nuo koronaviruso atvejų. Prasčiausia situacija yra Bulgarijoje (26,8), Slovėnijoje (25,6) ir Vengrijoje (23,1).
ECDC: Lietuva pagal testavimo apimtis išlieka 6-oje vietoje Europoje
Lietuva ir toliau lieka šeštoje vietoje iš 31 Europos valstybės pagal atliekamų koronaviruso (COVID-19) testų apimtis ir lenkia kitas Baltijos valstybes, rodo gruodžio 10 d. paskelbti Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (angl. ECDC) duomenys. Testavimas ir kontaktų su sergančiaisiais atsekimas bei greitas jų izoliavimas išlieka pagrindinėmis priemonėmis, slopinant viruso plitimą, rašoma SAM pranešime žiniasklaidai.
Remiantis duomenimis, kuriuos ECDC surinko iš oficialių nacionalinių šaltinių 31 Europos šalyje lapkričio 30 d. – gruodžio 6 d., Lietuva pagal testavimo apimtis užima šeštą vietą (2,8 tūkst. ištestuotų žmonių 100 tūkst. gyventojų). Estija liko aštuntoje vietoje (2,7 tūkst. ištestuotų žmonių 100 tūkst. gyventojų), Latvija – 10 vietoje (2,6 tūkst. ištestuotų žmonių 100 tūkst. gyventojų). Testavimo nuo koronaviruso apimtys išliko didžiausios Liuksemburge (13 tūkst. ištestuotų žmonių 100 tūkst. gyventojų) ir Danijoje (9,4 tūkst. ištestuotų žmonių 100 tūkst. gyventojų).
ECDC duomenimis, daugiausia nustatomų teigiamų atvejų laikotarpiu nuo lapkričio 23 d. iki gruodžio 6 d. buvo Kroatijoje – 78,8 proc. (skaičiuojami teigiamų atvejų proc. tenkantis 100 tūkst. gyventojų). Toliau sekė Bulgarija – 37,5 proc. ir Lenkija – 33,9 proc. Lietuva šioje kategorijoje liko aštuntoje vietoje su 18,8 proc. teigiamų testų atvejų, Latvija – 16-oje vietoje su 8,4 proc.
Ekspertai: situacija prasta, tačiau tyrimų atliekame daug
NVSC pripažino, kad „deja, situacija yra prasta“. Tačiau sutiko, kad didesnis tiriamų asmenų skaičius nulemia ir didesnį susirgimų skaičių.
„Mes iš tiesų matome, kad daugiau ir tiriame, bet daugiau ir nustatome“ – akcentavo NVSC atstovė žiniasklaidai Austina Vžesniauskaitė, pridūrusi, kad Lietuvoje yra užfiksuojama daug besimptomių atvejų, kurių nediagnozavus, liga būtų toliau platinama.
Profesorius M. Stankūnas anksčiau tv3.lt yra aiškinęs, kad lyginti absoliučius skaičius nėra prasmės, nes neatsižvelgiama į esminius faktorius, tokius kaip gyventojų ar atliekamų testų skaičius.
„Žiniasklaida skaičiuoja absoliučius atvejus, bet epidemiologijoje skaičiuojami santykiniai dydžiai – kiek atvejų tenka 100 tūkst. ar milijonui gyventojų. Lietuvai ir Latvijai tenkantis santykinis skaičius nedaug skiriasi. O pagal testavimo apimtis Lietuva Latviją lenkia gerokai daugiau. Tai vienas iš esminių dalykų, kodėl Latvijoje skaičiai buvo mažesni“, – tv3.lt pasakojo profesorius, paklaustas, kodėl taip skiriasi Lietuvos ir Latvijos susirgimų skaičius.
