Kaltinimų strėlės smigo į VU atstovų pusę. Tėvai siekė įrodyti, kad atsakingi universiteto atstovai neužtikrino praktikantų žinių patikrinimo saugumo srityje ir nevykdė saugumo nuostatų laikymosi kontrolės. Dėl ko R. Šakinytė su kurso draugu nukrypo nuo maršruto.
Praktikantams priėjus vieno kalno šlaitą, mergina tiesiog nugarmėjo žemyn iš 50-70 m. aukščio. Ekspertai vėliau patvirtino, kad 21-erių studentė mirė dėl kritimo metu patirtų sunkių sužalojimų.
Nors prabėgo daugiau kaip penkeri metai nuo nelaimės, tačiau tik šį ketvirtadienį civilinėje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) pagaliau padėjo tašką. Mat byla prieš tai buvo nagrinėjama dar dviejuose teismuose – Vilniaus miesto apylinkės ir apeliacine tvarka Vilniaus apygardos.
Abiejų pusių pozicijos
Dukros netekę tėvai pateikė apie 10 tūkst. eurų ieškinį turtinei ir 100 tūkst. eurų ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Turtinę žalą sudarė ne tik laidojimo, bet ir žuvusiosios kūno pargabenimo iš Norvegijos į Lietuvą išlaidos. Tuo VU atstovai taip pat nepasirūpino.
Žuvusios merginos tėvai pažymėjo, jog VU darbuotojai, privalėję pagal savo darbines pareigas užtikrinti studentės saugumą profesinės praktikos metu, pažeidė įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos reikalavimus, taip pat bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Bylos duomenimis, praktikos metu merginai nebuvo išduotos jokios saugos priemonės bei žemėlapis. Anot merginos tėvų, kalnuose atliekama praktika buvo profesinė, nes ją studentai atliko savarankiškai, praktikos vadovas į maršrutus po kalnus kartu nėjo. Taip pat pabrėžta, kad VU neapdraudė studentų nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, nors privalėjo tai padaryti.
VU atstovai savo ruožtu prašė tėvų prašymą atmesti. Universiteto teisininkai teisme aiškino, jog pasiruošimas mokomajai praktikai prasidėjo keletą savaičių prieš išvykimą. Pirmame susitikime studentams buvo paaiškintas praktikos tikslas, įvairūs praktiniai klausimai ir saugos taisyklės – atliktas pradinis instruktažas.
Taip pat esą buvo informuota, kad prieš kelionę kiekvienas studentas pats turėtų pasirūpinti europinio sveikatos draudimo kortele bei gyvybės draudimu. Tai ikiteisminio tyrimo metu patvirtino visi į praktiką vykę studentai.
Tačiau, išeidami į maršrutą, studentai, ignoruodami praktikos vadovo nurodymus, nepasiėmė maršruto žemėlapio. Tą tiek įvykį tyrusiai komisijai, tiek ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino kartu su 21-erių metų mergina buvęs studentas.
Bendražygio pasakojimas
Kaip aiškino kartu su R. Šakinyte kalnuose buvęs kurso draugas, įvykdę numatytą užduotį ir grįždami į viešbutį, studentai sustojo pailsėti. Tada jie abu nusprendė nukrypti nuo nustatyto maršruto ir eiti link vieno kalno (1370 m).
Paėję maždaug vieną kilometrą jie pasiekė to kalno viršūnę. Šioje viršūnėje studentai jų pačių iniciatyva aprašė paskutinį tašką. Nuo praktikos vadovo nurodyto maršruto buvo nukrypta apie 1 kilometrą vakarų kryptimi.
Nuo kalno viršūnės abu studentai leidosi kitu keliu nei atėjo. Studentai, neturėdami žemėlapio, neįvertino situacijos pavojingumo ir pasirinko netinkamą nusileidimo kryptį. Nusileidus žemiau, Rūtos kurso draugas pastebėjo skardį ir sustojo apie 10 metrų iki jo.
Pamatęs, kad nepraeis, jis pasakė merginai, kad ši palauktų, kol jis patikrins praėjimą kalno šlaitu iš šono. Jam šlaitu paėjus 5-10 metrų, jis išgirdo triukšmą ir atsisukęs pamatė, kaip bendražygė verčiasi nuožulniu šlaitu ir už 5-7 metrų nukrenta nuo skardžio.
Apie 21 val. praktikos vadovui jau ruošiantis pranešti policijai apie studentų dingimą, studentas grįžo į vietą, lydimas policijos pareigūnų ir pranešė apie R. Šakinytės žūtį. Patvirtinta, kad mergina nukrito nuo uolos iš 50-70 m aukščio ir žuvo.
Skirtingi teismų sprendimai
Šios civilinės bylos pirmiausia ėmėsi Vilniaus miesto apylinkės teismas. Šio teismo teisėjai priėmė daugiau netikėtą sprendimą. Nuspręsta, kad universitetas nėra atsakingas dėl to, kas per praktiką nutiko merginai.
Lyg to būtų maža, iš dukrą praradusių tėvų buvo priteista daugiau kaip 3 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidoms padengti. Su tokiu sprendimu nesusitaikę tėvai pateikė apeliaciją. Jos ėmėsi Vilniaus apygardos teismas.
Šįkart priimtas kardinaliai priešingas sprendimas. Aukštesnės instancijos teismas įžvelgė universiteto atstovų kaltę ir nusprendė, kad tėvams turi būti sumokėta kiek daugiau kaip 10 tūkst. eurų turtinei bei po 30 tūkst. eurų kiekvienam neturtinei žalai atlyginti. Bet ir tai dar nebuvo pabaiga, nes ir šis nuosprendis buvo apskųstas kasacine tvarka.
Galutinį žodį šioje byloje tarė Lietuvos Aukščiausiasis Teimas. Šis teismas patvirtino Vilniaus apygardos teismo sprendimą ir nepakeitė paskirtos turtinės ir neturtinės žalos dydžio, ko siekė VU atstovai.
