Tėvynės sąjunga buvo, yra ir bus už tai, kad Lietuvoje būtų statoma branduolinė jėgainė, nes tai yra geriausias būdas didinti energetikos ūkio nepriklausomumą nuo Rusijos bei užsitikrinti patikimą elektros energijos tiekimą ateityje.
Lietuvai branduolinės jėgainės reikia
Visų derybų metu ir svarstant Atominės elektrinės įstatymą Seime Tėvynės sąjunga atsakingiausiai vykdė parlamentinės opozicijos funkciją: teikė daug pastabų dėl Vyriausybės laikysenos derybų su NDX metu, taip pat teikė daug siūlymų siekdama patobulinti įstatymą. Praktiškai buvome vienintelė frakcija Seime, ne tik opozicijoje, kuri nuosekliai nuo pat pradžių stengėmės atsakingai prižiūrėti visą nacionalinio investuotojo kūrimo procesą. Nors ir ne į visas mūsų pastabas buvo atsižvelgta ir ne visi siūlymai buvo priimti, tačiau ir derybines pozicijas, ir įstatymą mūsų pastangomis pavyko žymiai pagerinti, jis tapo kokybiškesnis, valstybės interesai yra apginti geriau:
- lyginant su pradiniais vertinimais galutinis turto vertinimas valstybei tapo žymiai palankesnis;
- įstatyme patikslintas Nacionalinio investuotojo veiklos tikslas, – dėl to padaugėjo teisinių garantijų, kad branduolinė jėgainė bus statoma, tai dabar priklauso tik nuo Vyriausybės valios;
- patikslinta, kad naujoji jėgainė turi veikti sinchroniškai su europinėmis elektros sistemomis;
- įdėta papildomų saugiklių dėl NDX turimų akcijų perleidimo.
Tačiau pačios derybos ir įstatymo priėmimas nebuvo skaidrūs, o Vyriausybė – akivaizdžiai nesugebėjo pakankamai ginti valstybės interesų. Visa Vyriausybės veikla šiuo laikotarpiu nekėlė pasitikėjimo, Vyriausybė nesugebėjo atsiriboti nuo įvairių neskaidrių įtakų, kurios paaiškėjo tiek VSD skandalo tyrimo metu, tiek ir pastaruoju metu, kai ėmė aiškėti G.Kirkilo vyriausybės sudarymo aplinkybės, tad ir bet kokie Vyriausybės sprendimai energetikos reikaluose kelia nepasitikėjimą dėl galimų neskaidrių įtakų.
Mes dėjome daug pastangų, kad skaidrumo, aiškumo ir aiškių įsipareigojimų bei garantijų šiame projekte būtų kiek galima daugiau, tačiau nuo pat įstatymo svarstymo Seime pradžios mums buvo aišku, kad į mūsų pastabas valdančioji koalicija gali ir neatsižvelgti, nes turi pakankamai balsų, kad priimtų sprendimą nekreipdami dėmesio į mus. Tai, kad į dalį mūsų pastabų buvo atsižvelgta, galime vertinti kaip tai, ką pasiekėme tik savo autoriteto dėka. Visų svarstymų metu mums buvo aišku, kad valdančioji dauguma pritars tik toms pataisoms, kurioms pritaria ir privatus investuotojas. Taigi turėjome ginti valstybės interesus, priešindamiesi bendroms buldozerinėms verslo ir Vyriausybės pastangoms. Vienintelis kelias pasiekti ką nors daugiau buvo sustabdyti įstatymo priėmimo buldozerį ir taip priversti grįžti prie derybų. Bet tai buvo galima pasiekti tik tada, jeigu socialdemokratai būtų negavę besąlygiškos Uspaskicho paramos. Kuo bus atsilyginta Uspaskichui – pamatysime. Kaip paprastai, vietoje diskusijų ir aiškinimosi dėl turinio buvo pasirinktas paprastesnis kelias, – susirasti tuos, kurie parems be jokių pastabų ar principinių pasiūlymų.
Taigi nepaisant to, kad į dalį mūsų pastabų buvo atsižvelgta, išliko daug projekto silpnų vietų, kurias ištaisyti buvo galima tik grįžus prie derybų ir pakeitus kai kurias nuostatas derybinėse sutartyse bei atsakius į neatsakytus klausimus. Kai derybų metu paaiškėjo, kad Nacionaliniame investuotojuje dalyvaujantis privatus investuotojas NDX vengia įsipareigojimo statyti naują branduolinę jėgainę bei įjungti Lietuvos elektros energetikos sistemą į UCTE, dėjome daug pastangų, kad įstatyme atsirastų aiškios teisinės garantijos. Kai ką pavyko pasiekti, tačiau nepavyko pasiekti, kad tas pats ir dar daugiau būtų įtvirtinta derybinėse sutartyse. Todėl tenka apgailestauti, kad taip ir nebuvo atsakyta į šiuos svarbius klausimus:
- kokioje teisinėje ir finansinėje aplinkoje veiks derybų metu nuo "Lietuvos energijos" atskirtos Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė bei Kauno hidroelektrinė;
- kiek gali kainuoti naujos branduolinės jėgainės statyba bei kiek gali kainuoti joje pagaminta kilovatvalandė elektros energijos;
- kaip teisiškai į būsimosios branduolinės jėgainės kapitalą bus įtraukta šiuo metu esanti Ignalinos AE infrastruktūra, kuri bus panaudota statant būsimąją jėgainę ir kaip tai mažins būsimuosius valstybės finansiniu įsipareigojimus;
- kokie bus atlikti darbai, kad didelės galios naujoji jėgainė galėtų sinchroniškai veikti europinėje elektros energetikos sistemoje.
Dabar jau tik nuo Prezidento priklauso ar į šiuos klausimus bus atsakyta ir tai, ar bus grįžta prie derybų dėl saugiklių ir garantijų. Tai svarbu ne tik dėl teisinių ir finansinių šio projekto detalių, bet ir dėl to, kaip visuomenė toliau vertins Lietuvos valstybę – ar kaip nuolankų stambaus kapitalo tarną, kaip kad viso projekto metu pasirodė Vyriausybė ir Seimo dauguma, paklusniai įvykdę privataus kapitalo valią, ar kaip drąsią valstybę, kuri yra pajėgi ir privačiam verslui parodyti, kad valstybės ir visuomenės interesai gali būti apginti, nepaisant to, koks didelis yra verslas. Prezidentas turi galimybę grąžinti visą procesą į demokratinei valstybei būtinus valstybės ir verslo santykių rėmus, bet neatrodo, kad jis tam ryžtųsi. Jeigu to nebus padaryta, jokios garantijos nepadės atominės elektrinės statybai, nes verslas supras, kad jis gali ką nori ir kaip nori daryti šioje valstybėje. Tai yra ir verslui, ir valstybei labai pavojingos pagundos perspektyva. Ir jeigu verslas, daug negalvojęs, po kurio laiko pasakys, kad nereikia atominės, tai tokia Vyriausybė, kokią dabar turime, paklusniai tą patį pakartos. Taigi turint tokį įstatymą, koks buvo priimtas, atominės elektrinės statybų garantija gali būti tik kieta Prezidento laikysena ir kitokia Vyriausybė, galinti kietai ir atsakingai ginti valstybės interesus.
Valdžios kritika opozicijai – aukščiausias jos darbo įvertinimas
Apie naujas koalicijas ir G.Kirkilo partnerystę su V.Uspaskichu nebėra ką daug kalbėti. Nieko nauja, lyginant su A. Brazausko laikais. Galime tik stebėtis savo ir dalies Lietuvos naivumu, kai su G. Kirkilo tapimu premjeru siejome kažkokias švaresnės ir skaidresnės politikos viltis, tikros demokratijos, apsaugotos nuo oligarchinio dominavimo viltis. Akivaizdu, kad dabartiniai socialdemokratai ir juos įtakojančios bei dominuojančios grupuotės yra nepajėgios tokiai politikai pasišvęsti.
Socialdemokratų aštuonerių metų valdymo rezultatas yra tas, kad Lietuvoje kyla vis daugiau abejonių dėl demokratijos principų ir turinio gyvybingumo.
Šiandien nematau jokių galimybių socialdemokratams tapti bent kiek kitokiems ir todėl jiems esant valdžioje nematau prasmės sieti kokių nors permainų vilčių. Bet šias socialdemokratų problemas, taip pat ir tai, kaip kas nors iš jų tampa premjerais, pirmiausia turi aiškintis patys socialdemokratai, jeigu jie dar yra pajėgūs tai patys daryti.
G. Kirkilo grįžimas prie to, ką paliko A. Brazauskas, yra dėsningas ir naudingas Lietuvai tuo, kad parodo labai aiškiai – tikėtis iš socialdemokratų kokių nors principinių permainų, kokios nors pažangos – jokių vilčių negalima turėti. Taigi vienintelis kelias – kiek galima greičiau atsisveikinti su tokio tipo politika. Koalicija “Vardan Lietuvos” ir yra pastanga tokią galimybę Lietuvos rinkėjams suteikti.
O pabaiga tokio naujo ir seno nomenklatūrinio valdymo tampa vis labiau desperacinė ir nervinga. Vienas iš naujesnių to pavyzdžių – nepasitikėjimo mano darbui Seimo pirmininko pavaduotojo pareigose pareiškimas. Manęs tokia socialdemokratų iniciatyva perdaug nenustebino. Nesilaikau postų ir anksčiau sakiau, kad jeigu bus aiški valdančioji dauguma, tai pagal statutą ir naujas proporcijas gali perimti vadovavimą komitetams, taip pat ir Europos reikalų komitetui. Tačiau kai valdančioji koalicija kaltina mane blogu darbu ir organizuoja susidorojimą daugumos balsais, tai aš tiesiog privalau ginti opozicijos teisę veikti taip ir tokiais būdais, kurie valdančiajai koalicijai gali ir nepatikti. Kai valdžia skundžiasi opozicijos veikla ir bando, naudodama daugumos galią, iš pareigų išstumti opozicijos atstovą, tai yra tiesiog aukščiausias opozicijos darbo įvertinimas. Lygiai taip pat, kai koks nors nenaudėlis ar nusikaltėlis skundžiasi, kad policija jį labai griežtai persekioja, tai toks nenaudėlio skundas yra geriausias policijos darbo įvertinimas. Taigi sveikinu valdančiosios koalicijos iniciatyvą ir tai darau dėl dviejų priežasčių, – pirmiausia, kad tai parodo socialdemokratų nesugebėjimą elgtis paprasčiausiai padoriai, antra, už tai, kad tiesiog esu sujaudintas tokio dėmesio mano asmeniui ir mano veiklai parlamentinėje opozicijoje. Būnant opozicijoje tai yra tiesiog neįkainojama dovana. Anksčiau galvojau, kad koalicija elgsis padoriai ir taip, kaip priklauso pagal statutą. Tačiau dabar matau, kad jos desperacijai nėra ribų. Net ir sveiko proto nebelieka. Taigi linkiu valdančiajai koalicijai sėkmės susidorojant su neįtinkančia opozicija.
Parengta pagal spaudos konferenciją 2008-02-04
Andrius Kubilius yra LR Seimo vicepirmininkas, Tėvynės sąjungos pirmininkas
