Baigiamame statyti korpuse apsilankiusi prezidentė Dalia Grybauskaitė keliolikos milijonų eurų vertės ligoninės skyrių vadina „pareiga pacientams“. Tačiau šalies vadovė sukritikavo sveikatos apsaugos ministeriją už tai, kad Lietuvoje labiau nei kitur plinta užkrečiamos ligos.
„Lankiausi Lietuvos kalėjimuose, net Lukiškėse sąlygos yra geresnės negu čia.“
Šitaip prezidentė Dalia Grybauskaitė kalbėjo prieš penkerius metus, pirmosios savo kadencijos pabaigoje. Tąkart apsilankiusi apgailėtinos būklės Infekcinėje ligoninėje Žvėryne šalies vadovė įstaigą pavadino „nusikalstamo aplaidumo“ pavyzdžiu ir išrašė pylos tuomečiam ministrui Vyteniui Andriukaičiui. Daugiau nei prieš šimtą metų statytuose griuvėsiuose pacientai tebegydomi ir šiandien, būna metų, kai čia jų patenka ir keliolika tūkstančių. Čia gydomi tiek sunkios būklės, tiek ūminėmis infekcijomis užsikrėtę žmonės. O apverktinos sąlygos ligoninės viduje apipintos legendomis, kurios, deja, tikros. Pasakojama, kad norint pasišaukti slaugytoją čia tenka metaliniais šaukštais barškinti į radiatorių, o visas vemiančių ir viduriuojančių pacientų skyrius dalijasi vienu tualetu.
„Atmenu, vaikščiojome po tuos medinius namelius, kai užkrečiamų ligų ligoniams keliasdešimt palatų buvo tik trys tualetai. Nenoriu gilintis į detales, bet visiškai aišku, kad buvo visos sąlygos, kad jie būtų ne gydomi, o atvirkščiai – užkrečiami", – kalbėjo Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Šiandien Prezidentė lankosi jau naujame ligoninės korpuse, išdygusiame Santaros klinikų miestelyje. Čia dar zuja darbininkai, tačiau jau akivaizdu, kad sąlygos ligoniams nuo dabartinių skirsis kaip diena nuo nakties.
Naujuose ligoninės pastatuose tuberkuliozei gydyti bus skirta šimtas lovų, kitoms infekcinėms ligoms – dar pusšimtis. Čia įrenginėjamos ir aštuonios izoliuotos palatos su atskirais įėjimais ir ventiliacija – jeigu patektų itin sunkūs ligoniai, galintys lengvai užkrėsti kitus pacientus. Jei dabar palatose guli po keturis pacientus, čia jie bus gydomi po du ir kiekvienoje palatoje įrengti patogumai.
„Vėdinimo sistema, kuri leis tikrai saugiai izoliuoti pacientus su ypač pavojingomis infekcinėmis ligomis. Erdvios palatos, pritaikytos su visais moderniais patogumais", – tikino Santaros klinikų vadovas Feliksas Jankevičius.
„Mūsų žmonės galės būti gydomi taip, kaip seniai turėjo būti gydomi. Aš didžiuojuos, kad Lietuva jau sugeba taip rūpintis savo ligoniais, didžiuojuos, kad galų gale, su ketvirtuoju ministru ir kelinta Vyriausybe, bus galima užbaigti šį projektą", – pridūrė Prezidentė.
Planuojama, kad naujasis skyrius Santaros klinikose pradės veikti spalį. Būtent tada pacientai galės užmiršti beviltišką dabartinės ligoninės vaizdą.
Tiesa, kas atsitiks su dabartinės ligoninės pastatais, neaišku.
„Manau, tai gerokai vakarykščios, gal net užvakarykščios dienos pastatai. Matyt, miesto savivaldybė labai greitai nuspręs, ką šitose vietose, kokius sprendimus iš naujo priimti", – sakė viceministras Algirdas Šešelgis.
Visgi abejojama, ar pastatai bus nugriauti. Jie įtraukti į kultūros vertybių registrą, prestižiniame Žvėryno mikrorajone tokių statinių yra daug ir juos leidžiama tik restauruoti.
Tačiau medikams dabar labiau rūpi, kaip suvaldyti užkrečiamųjų ligų protrūkius. Per pastaruosius metus Lietuvoje statistiškai tymais susirgo daugiausia žmonių Europoje – daugiau nei 200 atvejų vienam milijonui gyventojų. O sergamumas tuberkulioze Europos Sąjungos vidurkį viršija net 4,5 karto.
„Ne paslaptis, kad sergamumas tuberkulioze yra vienas aukščiausių Europoje. Taip pat nedžiugina ir vaikų sergamumas tuberkulioze, tai irgi vienas aukščiausių, augantis. Tai ta ligoninė pastatyta labai laiku", – aiškino F. Jankevičius.
Prezidentė čia pažėrė kritikos sveikatos apsaugos ministerijos vadovybei:
„Ligos ir jų protrūkis rodo, kad ir sveikatos politika ne iki galo apgalvota, ir nėra pakankamai politinės valios galų gale daryti tai, ką privalome savo piliečiams – užtikrinti mažų vaikų, visų žmonių būtinąją vakcinaciją.“
Tikrai mes imamės daugybės veiksmų skatinti, vadovams yra užduotys, kad skiepijimo apimtys augtų. Ne tiek daug reikia pasididinti – jei bent 1500 vaikų daugiau per metus paskiepytume, turėtume tas apimtis, kurios leistų didžiąją dalį rizikų suvaldyti. Bet tam reikia dirbti", – teisinosi ministras Aurelijus Veryga.
Naujojo infekcinių ligų korpuso statybos atsiėjo daugiau kaip 14 mln. eurų, tačiau daugiau kaip pusė lėšų skirta iš Europos Sąjungos fondų.
