Į savaitraštį „Šiauliai plius“ kreipėsi paciento, kuriam buvo atlikta išvaržos operacija, žmona. Moteris buvo pasipiktinusi, kad už socialiai drausto vyro operacijos vaistus jai teko sumokėti 80 Lt – tiek neva paprašė gydytojas.
Pacientas rinkosi saugesnius preparatus?
Moteris teigė, kad už vyro operaciją ne tik mokėjo 80 Lt, bet ir mokėjo ne į ligoninės kasą, o tiesiog palatoje. Pasak jos, teko sumokėti ir už klizmą, tačiau jokių čekių negavusi. Moteris piktinosi, kad socialiai draustas, tačiau gana skurdžiai gyvenantis vyras turi mokėti už operaciją, ir pasakojo, kad medikai pinigų prašė ne kartą. Neva seniau, vyrui lūžus kojai, sesutė paprašė grynais sumokėti 20 Lt už gipsą ir tvarstį.
Respublikinės Šiaulių ligoninės atstovė spaudai Zita Katkienė informavo, kad pacientas į Respublikinės Šiaulių ligoninės I chirurgijos skyrių atvyko gegužės 30 d. Kitą dieną, gegužės 31-ąją, jam buvo atlikta planinė kirkšnies išvaržos operacija. Pacientą operavo Respublikinės Šiaulių ligoninės direktoriaus pavaduotojas chirurgijai, I Chirurgijos skyriaus chirurgas Antanas Pauliukas.
Anot Šiaulių ligoninės medicinos direktorės Vaivos Makštutienės, šiam pacientui, vadovaujantis Respublikinės Šiaulių ligoninės mokamų paslaugų tvarka, buvo pasiūlytos ir suteiktos šiuolaikiškesnės, modernesnės gydymo paslaugos nei tos, kurias finansuoja ligonių kasos.
Respublikinės Šiaulių ligoninės generalinio direktoriaus Petro Simavičiaus patvirtintoje mokamų paslaugų tvarkoje numatyta, kad pacientas gali rinktis kokybiškesnį, tačiau mokamą medikamentą ar medicinos priemonę. Šia galimybe pacientas pasinaudojo du kartus: pirkdamas mikroklizmutę, kuria atliktas žarnyno valymas, ir po operacijos.
Pasak chirurgo A. Pauliuko, dažna komplikacija, ištinkanti po operacijos – tromboembolija, kai kraujo krešulys atitrūksta nuo kraujagyslės sienelės ir patenka į plaučius. Profilaktikai prieš tromboembolinius krešulius naudojamas specialus medikamentas „Heparin“. Jis penkias paras ar ilgiau (pagal individualų poreikį) keturis kartus per dieną švirkščiamas pacientui į raumenis.
Atsiradus galimybei tromboembolinio krešulio profilaktikai naudoti mažos molekulinės masės hepariną „Zibor“, pacientui ir pasiūloma ši galimybė. Deja, į specialius vienkartinius švirkštus sutrauktas „Zibor“ preparatas – ligonių kasų nekompensuojamas medikamentas, o vienas preparato švirkštas kainuoja per 10 litų.
Ar pacientas gali įsigyti kainuojantį, tačiau mažiau traumuojantį ir efektyvesnį preparatą, nežino nė vienas gydytojas, tad ši galimybė, anot chirurgo, pasiūloma kiekvienam pacientui. Ypač – profilaktinis preparatas dėl tromboembolijos, nes dažnam ši komplikacija gali baigtis mirtimi.
Jei pacientas neturi galimybių pirkti, jis gali tai pasakyti gydytojui. Taip elgiasi dažnas pacientas. Tas, kuriam palatoje nepatogu kalbėti apie savo finansines problemas, ateina į kabinetą ir informuoja gydytoją apie savo pasirinkimą. Ir prieš tromboemboliją vartojami vaistai, ir mikroklizmutė perkama miesto vaistinėse, nes ligoninėje jais neprekiaujama.
Kokiais atvejais reikia mokėti už gydymą?
Dalia Ozolienė, Šiaulių teritorinės ligonių kasos Kontrolės skyriaus vedėja, informavo, kad jei gydytojas ar slaugytoja prašo sumokėti, visada reikia klausti, kokiu dokumentu remiantis yra prašoma. „Reikia atsiminti, kad mokamos paslaugos teikiamos tik pacientui susipažinus su tvarka ir pasirašius dokumentą. Jei pacientas suabejojo, ar teisėtai jo prašo pinigų, jis turi paklausti kodėl. Gydymas derinamas su gydytoju, tad su juo ir reikia bendrauti, o ne su slaugytoja“, – sakė ji.
Neretai prieš operaciją ligonis gauna sąrašą, kur išvardyta, ką reikia nusipirkti – tvarsliavos, medikamentų. Ar tai teisėta? „Vaistai, medicinos pagalbos priemonės, chalatai, chirurginės priemonės yra įskaičiuotos į paslaugos kainą. Nuo šių metų pradėta diegti nauja apmokėjimo sistema. Joje įvertinama ne tik pagrindinė, bet ir gretutinės gydomos ligos. Holistinis požiūris įtvirtintas ir pacientui nereikėtų pirkti nei vaistų, nei chalatų. Visa tai įskaičiuota į gydymo kainą. Mokėjimas yra teisėtas, jei gydytojo rekomendavimu pacientas pasirenka naujesnį brangesnį vaistą. Ir tokiu atveju mokėti pacientui reikia ne visą kainą. Į ligoninės kasą reikia sumokėti skirtumą to, ką duoda ligoninė, ir to, ką pirkdamas vaistus išleido pacientas“, – teigė pašnekovė.
Pasak D. Ozolienės, kai kurios ligoninės puikiai tvarkosi, bankrutuojančių tikrai nėra. „Yra ligoninių, kurios reketuoja žmones ir mes tai kontroliuojame. Pacientai negali būti reketuojami. Atliekame nemažai planinių tikrinimų, daug bendraujame su žmonėmis telefonu. Esame gavę tik keturis skundus – mažiausiai šalyje. Tai reiškia, kad situacija Šiaulių ligoninėje yra gera arba kad žmonės bijo skųstis“, – teigė pašnekovė.
Sveikatos apsaugos ministro įsakymais numatyta įstaigos vadovo atsakomybė už teikiamų paslaugų tvarką. Gydymo įstaigos turi laikytis savo teisės aktų. Kalbų apie mokamas paslaugas daug, bet niekas nieko negali patikrinti, kol nėra pacientų skundų.
D. Ozolienė sako, kad yra neteisėta pacientui duoti lapelį, kad jis nusipirktų vaistų gydytis ligoninėje. „Arba ligoninė užtikrina visą gydymą, arba žmogus pasirenka mokėti naujesnių vaistų skirtumą ar už papildomas paslaugas. Jei ligoninėje nustatoma pažeidimų, pinigai pacientui yra grąžinami“, – teigė D. Ozolienė.
Vis dėlto dalis teikiamų medicinos paslaugų apmokestinta. Kokios?
Pasak D. Ozolienės, jei pacientas yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, galimi šeši mokėjimo atvejai. Jis moka skirtumą, jei pasirenka brangesnę paslaugą. Moka visą sumą, jei pasirenka papildomų, nesusijusių su ligos gydymu, paslaugų. Jei neturi šeimos gydytojo siuntimo ir kreipiasi į gydytoją konsultantą, taip pat turi sumokėti už konsultaciją.
Mokėti tenka ir tada, jei pacientas kreipiasi į įstaigą, kuri neturi sutarties su kita įstaiga, o gydytojas parašo siuntimą konsultuoti. Jei pacientas įrašytas į eilę planinei pagalbai gauti, tačiau nori paslaugos greičiau, jis taip pat sumoka nustatytą pinigų sumą.
Už paslaugas visada turi mokėti privalomuoju sveikatos draudimu nedrausti asmenys, tačiau būtinoji pagalba privalo būti suteikta visiems nuolatiniams šalies gyventojams.
D. Ozolienė sako norinti priminti, kad dabar galima išrašyti kompensuojamuosius vaistus ir besigydant stacionare. Teisinė bazė sutvarkyta, tik ją reikia vykdyti.