Šopeno gatvių esančiame kiemelyje. Būtent čia atnaujinant miesto dujotiekį aptikta žmonių griaučių.
Kadangi šalia rasta 16-am amžiui būdingos keramikos, nors daugiau kitų įkapių nebuvo, archeologai daro prielaidą, kad tai – 16-to amžiaus kapinės.
Tačiau aiškėja ir kita versija, kas ant šio kalno palaidoti.
„Kartuvių kalnelis greičiausiai buvo nuo manęs į kairę. Labiau į Rytus, netoli šventos Teresės bažnyčios. Bet jau už miesto sienos. Iš tikrųjų minimas nuo 17 amžiaus. Konkrečiai viename fundaciniame dokumente šv. Teresės bažnyčiai. Minima, kad pastatai esantys už miesto sienos priklausantys basųjų karmelitų vienuolynui, kad jie yra greta kartuvių kalno“, – teigė archeologas Kęstutis Katalynas.
Jeigu minimu laikmečiu, tarkim, Vokietijoje buvo statomos mūrinės, pas mus esą stovėjusios medinės, ant dviejų atramų – kad vienu metu būtų galima pakarti ir kelis žmonės, mat ant kitur paplitusių vienos atramos – tilpdavęs tik vienas.
Tiesa, kartuvės ant šio kalnelio, tuo metu buvusio už miesto sienos, į užmiestį persikėlė iš Rotušės aikštės.
Plačiau apie tai TV3 reportaže
