Mokykla priėmė penkis pabėgėlius
Vilniaus ,,Versmės“ katalikiškosios gimnazijos direktorė Violeta Ališauskienė sako, kad mokykloje šiuo metu mokosi 5 pabėgėlių vaikai. Berniukas ir mergaitė iš Azerbaidžano į gimnaziją atėjo šių mokslo metų viduryje. Du berniukai ir mergaitė iš Irako „Versmės“ gimnazijoje pradėjo mokytis 2015 metų rugsėjį. Anot direktorės, šiuo metu jie jau gerai kalba lietuviškai, rado draugų ir puikiai adaptavosi. Sunkiau sekasi vaikams iš Azerbaidžano, kurie atvyko beveik visiškai nekalbėdami nei lietuvių, nei anglų, nei rusų kalbomis. Visi paaugliško amžiaus vaikai mokosi 5-10 klasėse.
Dvejus metus blaškėsi po Europą ir nesimokė
Vaikai iš Azerbaidžano perkelti iš Ruklos tik šiemet. Jie mokosi Versmėje dar tik antrą mėnesį. Vaikai gerai kalba turkiškai, tačiau kitų kalbų žinių beveik neturi. Direktorė sako, kad šiems vaikams teko daug patirti. „Dvejus metus jie nebuvo ugdymo procese – blaškėsi po Europą ieškodami vietos. Kurį laiką praleido Suomijoje. Todėl šiek tiek šneka suomiškai. Po to perskirstant pabėgėlius jie papuolė į Lietuvą“, – pasakoja V. Ališauskienė.
Anot direktorės, vaikams sunkiai sekėsi prisitaikyt prie lietuviškos mokslo struktūros. „Jiems sunkiai buvo suvokiama, kad reikia ateiti į pamokas kasdien tam tikru laiku. Irakiečiai pasakojo, kad jų šalyje, jei bombarduojama, pamokos nevyksta. O ir kai nebombarduoja, eini į mokyklą, kada nori. O Lietuvių mokykloje yra struktūra. Pamokos prasideda būtent tą valandą, tomis dienomis. Jiems tai buvo sunkiai suvokiama. Taip pat ne iš karto suprato, kad kūno kultūros pamokoje reikia persirengti“, – apie adaptacijos sunkumus pasakoja direktorė.
Mergaitė atsisakė musulmoniškų apdarų
Trys gimnaziją lankantys pabėgėlių vaikai iš Irako yra katalikai, o Azerbaidžano piliečiai – musulmonų tikėjimo. Labiausiai kultūrinius skirtumus jautė musulmonė mergaitė. „Iš pradžių ją kasdien į mokyklą lydėdavo tėvas, laukdavo per visas pamokas ir tuomet parsiveždavo namo. Po to apsiprato, kad pas mus saugu. Taip pat nežinojome, ką reikės daryti su mūsų mokyklos uniforma, nes ji yra su sijonėliu, kuris siekia iki kelių. Tačiau labai nudžiugome, kai į rugsėjo pirmąją mergaitė atėjo su pilna uniforma. Taip pat be galvos apdangalo. Klausėme tėvų, ar tai nesudarė problemos, jie pasakė, kad privalo gerbti mūsų taisykles“, – džiaugiasi V. Ališauskienė.
Mokyklos vadovė sako, kad pati šeima pasirinko leisti vaikus į katalikišką gimnaziją. „Visų pirma jie įvardino, kad taip nusprendė dėl saugumo. Kitas dalykas – į kitas gimnazijas jų nepriėmė. O mes turime patirties, ne pirmą kartą dirbame su pabėgėlių vaikais. Todėl mielai juos priėmėme. Priešpriešos tarp tikėjimų nėra. Tėvai iš Azerbaidžano patys sako, kad vaikai privalo gerbti krikščionišką tikėjimą“, – aiškina direktorė.
Trūksta pinigų mokyti vaikus lietuvių kalbos
Atvykę iš Irako vaikai visiškai nemokėjo lietuvių kalbos. Tačiau šiek tiek kalbėjo angliškai. Irakiečiai prisijungę prie mokymosi proceso rugsėjį, ėjo į išlyginamąją grupę, mokėsi lietuvių kalbos papildomai. Vaikų mokinio krepšelis buvo 30 proc. didesnis, o pinigai skiriami – kalbos mokymuisi.
Visiškai kitokia situacija su mokslo metų viduryje prisijungusiais Azerbaidžano vaikais. Jų moksleivio krepšelis pasiliko ankstesnėje mokymo įstaigoje. „Jei vaikas pereina į kitą mokyklą mokslo metų viduryje, mokinio krepšelis lieka kitoje mokykloje. Taigi nėra tų pinigų, kurie buvo skirti mokyti kalbos. Čia yra spraga, kurią taisyti prašome politikų ir Švietimo ministerijos“, – sako mokyklos direktorė.
Mokykla rado išeitį – lietuvių kalbos vaikus moko savanoriai, kurie už tai negauna jokio atlygio. Savanoriai kartu lankosi pamokose ir padeda vaikams suprasti mokymo medžiagą. Lietuvių kalbos pamokas vaikams organizuoja ir "Caritas". Tačiau direktorė sako, kad pamokų – per mažai. Du kartai per savaitę neduoda norimo rezultato.
Nuo svajonių apie universitetą iki miglotos ateities
„Versmės“ vadovė sako, kad vaikai nekalba apie norą grįžti į savo šalis ar išvažiuoti iš Lietuvos. „Dažnai su šeimomis kalbamės ir kiek girdime, jie yra patenkinti gyvenimu Lietuvoje. Berniukai gana gabūs tiksliuosiuose moksluose. Planuoja rinktis specialybes susijusias su inžinerija. Mergaitė iš Irako planuoja studijuoti menus, nes gražiai piešia, o mergaitė iš Azerbaidžano turi labai aukštus siekius – planuoja tapti gydytoja. Tai realios svajonės, nes ji tikrai labai gabi“, – sako direktorė.
Sunkiausia situacija su vyriausiuoju berniuku. Šešiolikmetis irakietis nesugebės pasivyti moksluose savo bendraamžių ir greičiausiai negalės baigti 10 klasių. Tai reiškia, kad vaikas neturės pagrindinio išsilavinimo pažymėjimo ir negalės stoti net į profesinę mokyklą. Šiuo metu mokykla laukia Švietimo ministerijos pagalbos ir patarimų dėl vaiko ateities.
