„Pirmasis Lietuvos iššūkis – administracinis ir techninis nepasirengimas juos priimti. Čia didžiausia dalis problemų teks vietos lygmens institucijoms. Nacionalinio lygmens institucijos jau užsikūrė mechanizmą ir turi pakankamai aiškius sprendimus. Tai yra patogu, nes nuspręsta, kad nacionalinės institucijos bus atsakingos tik už pirmąjį etapą – pabėgėlių atvežimą, apgyvendinimą – o po trijų mėnesių pabėgėliai bus paskirstyti savivaldybėms. (...) Čia matau didžiausią problemą, nes savivaldos neturėjo nei patirties valdyti didesnius pabėgėlių skaičius, nei integracinių galimybių, kaip užtikrinti per ilgąjį laikotarpį jų įtraukimą į visuomenę“, – kalbėjo politologas.
Politinis populizmas
Antroji Lietuvos problema, pažymėjo profesorius, yra potraukis į politinį populizmą. Tikrasis politinis populizmas, anot T. Janeliūno, reiškia, kad sureikšminamos imigracijos keliamos problemos, bandant išsukti visuomenės pasipiktinimus, organizuoti politinę paramą vienam ar kitam sprendimui.
„Jau galime pamatyti kelis populizmo taškus, ant kurių jis greičiausiai suksis ir toliau: tai yra išmokų klausimas, kodėl pabėgėliams galėtų būti skiriama daugiau pinigų nei pensininkams. Kitas taškas – kodėl turėtume pataikauti Europos Sąjungai ir juos priimti, jei jie nenori čia atvažiuoti. Dar vienas reiškiamas priekaištas – kad valdžia rūpinasi kitataučiais labiau nei savais piliečiais“, – kalba politologas, pažymėdamas, kad šitoks politinis populizmas verčia radikalizuotis tam tikras grupes, kurios kalba ne argumentų, o emocine kalba. T. Janeliūnas pažymi, kad Vengrijoje, Čekijoje ir net Vokietijoje radikalizmo tendencijos auga.
Profesorius taip pat nurodė, kad atvykus pabėgėliams ir Seimo rinkimams artėjant, beveik kiekviena partija vienaip ar kitaip naudos šią temą bandydama pritraukti rinkėjus į savo pusę.
Nėra migracijos strategijos
Trečia problema, kurią išskiria politologas, yra ilgesnio laikotarpio iššūkis – migracijos strategijos trūkumas.
„Mes neturime atsakymų į tam tikrus klausimus: kiek norėtume priimti migrantų; kokių – ar tai turėtų būti mūsų ekonomikai naudingi migrantai, darbo migrantai, ar tai yra tik iš geranoriškumo priimami pabėgėliai, kuriais rūpintumėmės; kaip turėtų keistis procedūros dėl leidimo gyventi suteikimo, informacijos, paramos. Iki šiol tos procedūros yra pakankamai ilgai trunkančios, tuo skundžiasi verslininkai, susiduriantys su nuolatiniais užsieniečių iš trečiųjų šalių gyvenimo leidimais“, – kalbėjo politologas.
T. Janeliūnas taip pat nurodė, kad migrantai Lietuvoje nėra kažkas naujo: vien pernai buvo užregistruoti 4766 užsieniečiai, atvykę į šalį, iš jų daugiau kaip 4 tūkst. buvo ne iš ES šalių. Visgi politologas pastebėjo, kad kol kas nėra aišku, kaip visuomenė bus parengiama reaguoti į didesnius migrantų srautus šalyje.
Politologo žiniomis, iki metų galo į Europą bus atvykę 700 tūkst. migrantų. 2014 metais nuskendo 3279 pabėgėliai, bandę patekti į Europą. Šiemet fiksuoti 3092 žuvę pabėgėliai. Pasak jo, Lietuva per dvejus metus įsipareigojusi priimti 1105 pabėgėlius iš tokių šalių kaip Sirija, Irakas, Eritrėja.
