Nepilnamečių daromi nusikaltimai stebina žiaurumu ir cinizmu. Jiems nieko nereiškia sadistiškai nukankinti bejėgį gyvūną, padegti bendraamžį, mirtinai sumušti niekuo dėtą praeivį.
Tėvams – angelai
Kaunietis Dovydas Deltuva (18 m.) savo nusikaltėlio kelią pradėjo būdamas vos 15 metų. Nuo langų daužymo greitai perėjo prie gerokai sunkesnių nusikaltimų, o prieš keletą mėnesių buvo nuteistas už žiaurų nužudymą iš chuliganiškų paskatų.
Tvarkingoje šeimoje augintas D. Deltuva, gyvendamas su tėvais Kaune, didelių rūpesčių nekeldavo. Bet atvažiavęs atostogauti pas močiutę į Ukmergę tapdavo nevaldomas. Senolė ne kartą skundėsi, jog nesusitvarko su anūku, bet Dovydo tėvai negalėjo patikėti, kad gerasis jų vaikas gali padaryti ką nors blogo. Net ir teisme D. Deltuvos tėvas tikino, jog jo sūnus blogais keliais pasukęs tik dėl blogos bendraamžių įtakos.
Iš tiesų, tokį draugą, kuris gero pavyzdžio toli gražu nerodė, bet dar ir kartu dalyvavo daugelyje nusikaltimų, D. Deltuva tikrai turėjo. Ukmergiškis Nerijus Aimontas (19 m.), pastaruoju metu mokęsis profesinėje mokykloje, į teisėsaugos akiratį pateko taip pat būdamas nepilnametis. Augo daugiavaikėje šeimoje, o būdamas 16 metų, įniko į alkoholį. Vaikino motina prisipažino žinojusi, jog sūnus vartoja svaigalus, tačiau teisino jį – girdi, jis nesąs blogas, tai tik paauglystės problemos.
Tos „paauglystės problemos“ ukmergiškiui Igoriui Irmantui Krasauskui (57 m.) kainavo gyvybę...
Norėjo traškučių
Pernai liepos mėnesį po vidurnakčio paaugliai I. I. Krasauską užpuolė visai netoliese namų, grįžtantį iš policijos komisariato, esančio už 200 metrų nuo namų – ten žmogus buvo atsidūręs už girtavimą viešoje vietoje. Keletą valandų praleidęs areštinėje, jis prasiblaivė ir pasiprašė išleidžiamas namo. Tačiau namų taip ir nepasiekė, nes pasimaišė po kojomis girtiems paaugliams.
D. Deltuva ir N. Aimontas, po išgertuvių lydėdami savo draugą Saulių, prie darželio tvoros pastebėjo I. I. Krasauską. „Užvažiuojam ir kertam“, – vienbalsiai nusprendę priėjo prie ukmergiškio ir ėmė jį talžyti. Vėliau teisme vienas kitą kaltino sudavus pirmąjį smūgį ir teisinosi nenorėję žudyti, vis dėlto net parkritusio ant žemės ir krauju pasruvusio vyro spardyti nenustojo. Ekspertai suskaičiavo, kad sužvėrėję paaugliai užpultajam sudavė daugiau kaip 30 smūgių.
N. Aimontas nueidamas ištraukė I. I. Krasausko piniginę, laikrodį ir žiedą. Piniginėje rasta kreditine kortele nepilnamečiai bandė atsiskaityti už du pakelius traškučių netoliese esančioje degalinėje, bet kortelė buvo tuščia. Daugiau nieko nesugalvoję, išsiskirstė po namus.
Tuo tarpu Anykščių gatvės daugiabučio gyventojai, pro pravirus langus išgirdę keistą gargaliavimą apačioje, iškvietė policiją. Į įvykio vietą atvyko tie patys policininkai, kurie buvo sulaikę I. I. Krasauską, bet apžiūrėję sudaužytą vyrą jo nepažino – visas veidas buvo kruvinas ir ištinęs, sulaužyta nosis ir žandikauliai. Pristatytas į ligoninę nelaimėlis dar buvo sąmoningas ir papasakojo gydytojams, jog buvo užpultas, bet už poros valandų jo gyvybė užgeso.
Pirmasis po nusikaltimo buvo sulaikytas N. Aimontas. Policijai jis prisipažino, jog nusikaltimą įvykdė su D. Deltuva. Šis pats kitą rytą prisistatė į policijos komisariatą.
Ne pirmas nusikaltimas
Štai tada ir paaiškėjo, jog abu žudikai teisėsaugai labai gerai žinomi.
Prieš pusmetį iki nužudymo abu buvo nubausti už tai, jog išdaužė vieno baro langus. D. Deltuva adminstracine tvarka baustas ir už automobilių langų išdaužymą – taip keršijęs savo kaimynams už tai, jog pastarieji nuolat jį skundžia močiutei...
Tuo tarpu N. Aimontas, būdamas girtas, kirviu nukapojo šuneliui kojas, uodegą ir nukirto galvą. Taip šunelį esą nubaudęs už tai, kad jam einančiam pro šalį krimstelėjo į koją.
Praėjus keletui dienų po šuns nukankinimo, abu sėbrai užpuolė prie Šventosios upės Jonines švenčiančius vilniečius. Pamatę prie laužo vakarojančius du vaikinus, kaip įprasta girti paaugliai nutarė pasidaryti sau pramogą. N. Aimontas vienam vaikinui įrėmė peilį į kaklą... Užpultiesiems pavyko pasprukti. Vėliau grįžę į savo stovyklavietę jiedu pamatė, kad palapinė sudeginta, automobilio langai išdaužyti, pavogta magnetola.
Įtariama, kad D. Deltuva bei N. Aimontas galėjo atlikti ir daugiau nusikaltimų. Manoma, kad jie gatvėje yra apiplėšę keletą žmonių, įsiveržę į vieną butą ir jame vyriškiui subadę kojas, užpuolę ir mėginę apiplėšti ukmergiškių šeimą.
Vilniaus apygardos teismas nuteisė N. Aimontą kalėti 6 su puse, o D. Deltuvą – 6 metus. Pastarasis nuosprendį apskundė. Apeliacinio teismo neįtikino nuteistųjų atgaila ir noras pradėti teisingą gyvenimą. Bausmės buvo sugriežtintos – N. Aimontui skirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė, o D. Deltuvai – pusmečiu mažiau.
Plėšia, prievartauja, žudo
Tai vos dviejų sužvėrėjusių nepilnamečių istorija. Tokių istorijų gerokai daugiau. Per metus užregistruojama maždaug 3000 nusikalstamų veikų, kurias padaro nepilnamečiai. Kone pusė šių veikų yra sunkūs ir itin sunkūs nusikaltimai.
Pernai nepilnamečiai nužudė 16 žmonių. Jaunieji nusikaltėliai dažniausiai taikosi į pažeidžiamiausiuosius – pensininkus, vaikus, girtus asmenis ir benamius.
„Paauglių nusikalstamumas iš tiesų rimta bėda. Ypač baugina nepilnamečių, kurie dar neturi 14 metų, nusikalstamumas. Policijos pareigūnai, sučiupę tokį vaiką, bando jam išaiškinti, kad pats laikas susimąstyti ir liautis daryti nusikaltimus, nes sugriežtės atsakomybė. Tačiau ir sulaukęs 14 metų jis toliau eina nusikalstamu keliu. Dažniausiai už plėšimus, vagystes sulaikomi nepilnamečiai būna jau ne kartą patekę į policijos akiratį ir nusikaltimus daro nuo 9–10 metų. Laikui bėgant nusikalsti linkusio paauglio daromi nusikaltimai tik sunkėja“, – sako Kauno miesto apylinkės prokuratūros 4-ojo nepilnamečių nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyriausioji prokurorė Edita Klipštienė.
Bausti negalima pasigailėti
Tad ką galima padaryti, kad būtų užkirstas kelias paauglių nusikalstamumui? Kol pedagogai siūlo aktyviai įtraukti nepilnamečius į užklasinę veiklą, psichologai ragina tėvus atsakingiau rūpintis ir auklėti savo vaikus, nepilnamečiai toliau siautėja. Jau kuris laikas svarstoma galimybė griežtinti nepilnamečių atsakomybę ir paankstinti amžių, nuo kurio paauglys atsakytų už savo padarytus nusikaltimus. Tiesa, tokiam problemos sprendimo būdui pritaria ne visi.
„Nusikaltimus nepilnamečiai įvykdo grupėmis. Retai kada žmogų nužudo vienas paauglys. Kitas dalykas – darydami nusikaltimus jie negalvoja apie tai, kas jų laukia. Jie veikia apimti pykčio, norėdami atrodyti „kieti“, nenugalimi ir visagaliai. Tad net jeigu atsakomybė bus sugriežtinta ir už nužudymą vietoj 10 metų grės, tarkime, 15 metų – situacija vargu ar pasitaisys“, – įsitikinęs psichologas Alvydas Jurkėnas, dirbantis su nusikalsti linkusiais paaugliais.
Dažniausiai nepilnamečiai nusikaltėliai pradeda nuo smulkių vagysčių ar chuliganizmo. „Kaip tik tada ir reikia pradėti dirbti su tokiu paaugliu. Ne bausti jį ar siųsti į koloniją, o skirti jam visą įmanomą dėmesį: jeigu reikia – pakeisti mokyklą, vesti pas psichologą, įtraukti į sportą ar kitokį būrelį. Tai, jog vaikas nusikalsta – ženklas, jog jam kažkas negerai, o bausdami jį tik dar labiau suluošinsime“, – sako A. Jurkėnas.
Psichologui pritaria ir prokurorė E. Klipštienė: „Griežtinti atsakomybę nepilnamečiams ir sodinti juos į kalėjimą – ne pati geriausia išeitis. Anglijoje vaikai atsako nuo 10 metų, Velse – nuo 8 metų, tačiau šių ir kitų šalių patirtis parodė, kad amžius čia niekuo dėtas. Kolegos mums patarė tokio įstatymo nepriimti, nes jis nėra tikslingas ir nieko nekeičia“.
Giedrė POTELIŪNAITĖ
