Jonas Milius, 2016 metų rugsėjį atleistas iš tarnybos vadovo posto, Seimo tyrimo komisijai tvirtino, kad jo vadovaujama tarnyba neatitiko faktų, kad į šalį įvežti maisto produktai būtų neatitikę Lietuvos kokybės reikalavimų.
„Skirtingos kokybės produktai, nes Lietuva juos įsileido. Bet pagal Lietuvos ir ES veikiančius įstatymus (produktai - BNS) atitiko visus reikalavimus ir mes negalėjome imtis jokių priemonių“, – trečiadienį komisijai aiškino J. Milius.
Jo teigimu, skirtingą produktų sudėtį lėmė ir jų kainų skirtumai Lietuvoje bei Vakarų Europos šalyse.
„Tuo metu ten kaina buvo eurais, o čia - litais. O kaip ją padaryti? Įsivaizduoju, kad tos įmonės, kurios tiekė (į Lietuvą – BNS) prekes, jos parodytų prašymą pagaminti pagal tokią ar tokią receptūrą. (...) Nuvažiuokite į tas tarptautines įmones, kur Lietuva pirko produktus, jums parodys, kad prašymas yra toks“, – pridūrė J. Milius.
Jis komisijai prisipažino, kad pats skutimosi peiliukus bei skalbimo miltelius perka užsienyje, nes „jie ten žymiai geresnės kokybės“.
J. Milius taip pat sakė, kad jau 2011 metais buvo viešai paskelbęs, jog Lietuvoje parduodamų produktų receptūra skiriasi nuo analogų kitose ES šalyse.
„Pagal to laiko įstatymus galėjome tik informuoti visuomenę. Ypatingai agitavau vartotojų teisių gynėjų organizacijas, kad jos būtų aktyvios ir kad jas reikia paremti (...) Šituo klausimu mes padarėme ne mažiau, negu dabar padaryta“, – tvirtinto buvęs VMVT vadovas.
Anot jo, kitose šalyse, pavyzdžiui, Čekijoje ir Slovakijoje, kurios pirmosios ES pradėjo kelti skirtingos sudėties prekių problemą, tyrimus organizavo vartotojų teisių gynimo, o ne maisto kokybės ar veterinarijos tarnybos.
J. Milius pabrėžė, kad ir kai kurių Lietuvos įmonių produktų sudėtis skirtingose rinkose nėra identiška.
„Kiek žinau, mūsų žuvies, mėsos, pieno įmonės atskiroms valstybėms taip pat gamina pagal jų užsakytą receptūrą ir kainą“, – aiškino J. Milius.
Seimas komisiją yra įpareigojęs išanalizuoti, kodėl skiriasi Lietuvoje ir kitose ES šalyse parduodami to paties prekės ženklo maisto produktai, ar taip nėra pažeidžiamos vartotojų teisės, ar nėra nesąžiningos veiklos požymių, kodėl Maisto ir veterinarijos tarnyba produktų kokybės tyrimą atliko vėliau nei kitos Vidurio ir Rytų Europos šalys.
Tarnyba asaros pabaigoje paskelbė, kad kai kurių Vokietijoje ir Lietuvoje parduodamų maisto produktų sudėtis skiriasi. Gamintojai teigia, kad šios pretenzijos – nepagrįstos, nes atskirose rinkose skiriasi skoniai, o ne produkto kokybė.
