Sukčiai internete vis kūrybingesni – sukuria beveik identišką parduotuvės puslapį „Facebook'e“ ir bando parduoti prekes.
Sukčiai apsimeta įvairiomis elektroniką, drabužius, žinomų prekės ženklų rūbus ar bet kokius daiktus parduodančiomis parduotuvėmis.
Aukas sukčiai bando suvilioti ypač mažomis kainomis ir didelėmis netikromis nuolaidomis. Tokius puslapius pastebi ir socialinių tinklų naudotojai, tiesa, ne visiems pasiseka išvengti apgavysčių.
Nukentėjo ne viena parduotuvė
Nuo šių sukčių nukentėjo ne viena parduotuvė. „Avitelos“ bei „Elektromarkt“ atstovas tikino, kad šios dabar „Facebook'e“ sutinkamos reklamos pradėtos leisti balandžio mėnesį, o sukčiai kelis mėnesius planavo šį triuką.
„Patikrinus pamatėm, kad jie yra sukurti prieš kelis mėnesius, veikė tyliai, per tą laiką prikaupė sekėjų, kad tai atrodytų patikima“, – pasakojo „Avitelos prekybos“ generalinis direktorius Paulius Lingys.
Pasak pašnekovo, žmonėms reikia atkreipti dėmesį į prekių pasiūlymus jų realistiškumą.
„Tokių atakų metu yra pristatomas sunkiai tikėtinas pasiūlymas. Reikėtų pažiūrėti puslapio istoriją, kiek tie įrašai buvo kuriami reguliariai. Taip pat sekėjai, dažnu atveju, [sukčių puslapiuose] jie yra užsieniečiai, dažniausiai komentuoja lietuviškai, bet su gramatinėmis, stilistinėmis klaidomis“, – pabrėžė P. Lingys.
Sukčiai apsimetė ir kita elektronikos prekėmis prekiaujančia parduotuve ir siekė pardavinėti kolonėlę, kainuojančią 289 eurus už 3 eurus.
O apgavikai pasidarbavo gerai – sukūrė puslapį gana įtikinamai, su tais pačiais įrašais, surinko ir identišką sekėjų skaičių. Tačiau, pasak parduotuvės atstovo, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kada puslapis yra sukurtas.
„Tas puslapis buvo sukurtas prieš tris dienas – tai jau viena raudona lemputė, kad kažkas gali būti negerai. Visi sukčiavimo atvejai baigiasi tuo, kad prašoma suvesti kreditinės kortelės numerį“, – tikino „Varlė.lt“ įkūrėjas Marius Butauskas.
Parduotuvės įkūrėjas atskleidė, kad gavo šimtų žmonų užklausas dėl šių sukčių siūlomų akcijų, o „Facebook'as“ sukčių puslapį pašalino tik per 2 dienas.
„Gavome daug žmonių užklausų, ar tikrai ši akcija vyksta. Atskirai rašėm formą „Facebook'ui“, kad jie išimtų ir gana greitai išėmė“, – pasakojo M. Butauskas.
Sukčiavimo atvejų daugėja
Gyventojai tikino neslėpė, jog yra susidūrę su tokiais sukčiais:
„Per „Facebook“ platformą mano draugas norėjo pirkti automobilio detalę, žmogus pasakė, kad ją turi. Pasirodo, nuotrauka buvo ištraukta iš „Autoplius“ platformos, buvo netikra nuotrauka.“
„Teko susidurti su tokiais, bet atsiranda tų kabliukų – tai vienur, tai kitur išlenda.“
„Matot, aš užsiiminėju bankrotais, kaip tik pataikėte, tai galiu pasakyti, kad praktiškai jokių šansų atgauti tų pinigėlių žmonėms nebus.“
Pasak kibernetinio saugumo specialistų, tokių sukčiavimo atvejų Lietuvoje daugėja. Žmonės esą moka vis geriau programuoti, naudotis technologijomis bei dirbtiniu intelektu. Ekspertai pabrėžė, kad sukčiams arba programišiams sukurti netikrą puslapį užtrunka labai neilgai.
„Užtenka dienelės ar dar mažiau, kad tas puslapis būtų identiškas“, – tvirtino „NRD Cyber Security“ specialistas Modestas Sadauskas.
Policijos atstovas tikino, kad žmonėms reikia būti budriems, esą sukčiavimo atvejų vis daugėja.
„Matome tendenciją, kad sukčiavimų yra 25 procentais daugiau šiandien“, – teigė Policijos komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis.
Jeigu asmuo jau nukentėjo, svarbu nedelsiant kreiptis į policiją ir teikti pareiškimą.
„Netikėti stebuklais, kuriais žmonės kartais tiki, neįtikėtinomis palūkanomis, neįtikėtinomis nuolaidomis – tokių dalykų tikrai nėra. Jeigu žmogus gauna nerealų pasiūlymą čia ir dabar, tai 99 procentais bus sukčiai“, – pridėjo R. Matonis.
Praėjusiais metais sukčiavimo atvejai jau perkopė ir keturženklį skaičių – jų užfiksuota beveik 11 tūkstančių. Taip pat auga ir sumos, kurias sukčiams pavyksta išvilioti iš žmonių. Praėjusiais metais iš jų sukčiai pavogė virš 12 mln. eurų.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
.jpg)
