Rugpjūčio 27 d. A. Švanys po susitikimo su savo 9,5 mėnesių dukrele, jos negrąžino motinai, su kuria, teismo sprendimu, mergaitė turi gyventi. Vyras kūdikį pasiėmė ir gumine valtimi per Skirvytės upę išgabeno į Rusijos Federaciją. Pasirodo, A. Švanys – ne pirmasis tėvas, pagrobęs ir į Rusiją išgabenęs vaiką.
„Šiais metais tai jau antras atvejis. Kiekvienais metais po vieną du atvejus turime, kai įvykdomas grobimas, būtent pagal Hagos kovenciją, į Rusiją. Ir vienos situacijos rutuliojasi greičiau, kitoms prireikia daugiau laiko“, – TV3 žinioms teigė Vaiko teisių apsaugos tarnybos vadovė Ilma Skuodienė.
Kodėl visuomenė iki šiol nežinojo, kad pastaruoju metu grobiami vaikai iš lietuvių motinų ir vežami į Rusiją, Vaiko teisių apsaugos tarnybos vadovė atsako, kad kiti atvejai esą ne tokie išskirtiniai kaip Švanio istorija.
„Tai čia turbūt tas atvejis ir yra tuo išskirtinis, kad tai yra nelegaliai, Lietuvos Respublikos pilietis, su kūdikiu ant rankų, tai tikrai neįprastas atvejis“, – sakė I. Skuodienė.
Kasmet iš Lietuvos išvežama dešimtys vaikų
Vaiko teisių apsaugos tarnyba primena, kad vienam iš vaiko tėvų išvykstant su vaiku gyventi į kitą šalį, reikia gauti kartu su vaiku nevykstančio antrojo iš vaiko tėvų sutikimą dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės pakeitimo. Jei vaiko tėvai gražiuoju nesusitaria dėl vaiko persikėlimo nuolat gyventi į kitą šalį, tarp vaiko tėvų kilęs ginčas turi būti sprendžiamas teisme.
Tokiais atvejais, su vaiku gyventi į kitą šalį siekiantis išvykti tėtis ar mama turi kreiptis į šalies, kurioje gyvena, teismą su prašymu leisti išsivežti vaiką gyventi į kitą šalį be antrojo iš vaiko tėvų sutikimo. Tik gavus antrojo iš tėvų sutikimą arba teismo leidimą išvežti vaiką nuolatiniam gyvenimui į kitą šalį, vaiko išvežimas yra laikomas teisėtu.
„Situacijų, kai vienas iš vaiko tėvų be antrojo iš tėvų sutikimo išsiveža vaiką gyventi į kitą valstybę, pasitaiko. Tokiais atvejais yra taikoma Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų, o Tarnyba vykdo pareigas numatytas šioje konvencijoje“, – teigia tarnybos komentare.
Per praėjusius 2022 m. vaiko teisių gynėjai gavo ir nagrinėjo 25 prašymus dėl išvežtų į užsienio valstybes vaikų sugrąžinimo į Lietuvą. Taip pat pernai sulaukė 13 prašymų dėl atvežtų į Lietuvą vaikų sugrąžinimo į jų nuolatinės gyvenamosios vietos valstybes.
2021 m. buvo gauti ir nagrinėti 29 prašymai dėl vaikų, išvežtų į užsienio valstybes, ir 16 prašymų dėl vaikų, atvežtų į Lietuvą, sugrąžinimo. 2020 m. – 20 prašymų dėl vaikų, išvežtų į užsienio valstybes, ir 18 – dėl vaikų, atvežtų į Lietuvą.
Tarnybos duomenimis, kasmet pasitaiko 1–2 atvejai, kai vaikai išvežami į Rusiją. 2021–2022 m. tokių atvejų buvo po vieną per metus, šiais metais užfiksuoti 2 tokie atvejai: apie vieną buvo nutylėta, o kitas yra būtent A. Švanio poelgis.
2022 m. 2 vaikai buvo grąžinti iš Rusijos į Lietuvą. Mat Rusija taip pat yra prisijungusi prie Hagos konvencijos ir įsipareigojusi vykdyti jos nuostatas.
Vaiko teisių gynėjai primena, kad sprendimą dėl vaiko išvežimo į kitą šalį teisėtumo ir vaiko grąžinimo į nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę visuomet priima tos šalies teismas, į kurią vaikas buvo išvežtas. Vadinasi, dėl A. Švanio dukros grąžinimo turėtų spręsti Rusijos teismai. Deja, anot teisininkų, Rusija nereaguoja į jokius, net teisinius, Lietuvos prašymus.
Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kas lemia, kad tėvai imasi tokių radikalių priemonių – bėgti su vaiku į kitą šalį.
„Įprastai vaikų išvežimo į kitą šalį, neturint kito iš tėvų sutikimo, susiję su tėvų skyrybomis, nesutarimais dėl bendravimo su vaikais tvarkos. Dažnai tai būna emociniai sprendimai, kai vienas iš tėvų su vaiku išvyksta į savo kilmės šalį. Tačiau labai svarbu žinoti, kad visi klausimai dėl bendravimo su vaiku tvarkos, su kuriuo iš tėvų gyvens vaikas, kaip jis bendraus su kitu iš tėvų ir pan., turi būti sprendžiama toje šalyje, kurioje buvo šeimos gyvenamoji vieta“, – pabrėžia tarnyba.
Atskyrimas nuo vieno iš tėvų kenkia vaikui
Svarbu suprasti, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, myli abu tėvus ir turi teisę bei dažniausiai norą bendrauti su jais abiem, nepriklausomai nuo to, kur jie gyvena. Draudimas vaikui matytis ir bendrauti su skyrium gyvenančiu tėčiu ar mama neigiamai atsiliepia jo gerovei, emocinei sveikatai, vaikas įtraukiamas ne tik į suaugusiųjų ginčus, bet ir į teisminius procesus.
Dažniausios priežastys, kodėl vaikas praranda ryšį su kartu nebegyvenančiu tėčiu ar mama, tai tėvų tarpusavio nesutarimai ir iš to kylantis vieno iš tėvų trukdymas kartu negyvenančiam tėvui pilnavertiškai bendrauti su vaiku. Kita dažniau pasitaikanti situacija – po išsiskyrimo vienas iš tėvų tarsi atsitraukia nuo vaiko. Deja, abiem atvejais nukenčia vaikas.
Tam, kad vaikas neprarastų ryšio su skyrium gyvenančiu tėčiu ar mama, būtinas abipusis supratingumas ir bendru sutarimu priimtos sąlygos, leidžiančios vaikui matytis, bendrauti ir lygiaverčiai jausti abiejų tėvų įsitraukimą į jo gyvenimą. Nors konfliktai skyrybų metu yra neišvengiami, labai svarbu dėl vaiko gerovės stengtis paminti nuoskaudas ir išlaikyti darnų tarpusavio ryšį, nes vaiko interesai turėtų būti aukščiau visų nesutarimų.
Kai tėvams nepavyksta patiems rasti abi puses tenkinančio sprendimo, kaip užtikrinti galimybę vaikui bendrauti su skyrium gyvenančiu tėčiu ar mama, vaiko teisių gynėjai pasiruošę tarpininkauti ir padėti tėvams – patarti, nukreipti gauti reikalingas paslaugas, rekomenduoti mediatorius, terapiją ir padėti ginčus išspręsti taikiai.
Tėvų motyvavimas susitarti, rasti sprendimus, geriausiai atliepiančius vaiko poreikius, tarpininkavimas sudarant bendravimo su vaiku tvarką, dažniausiai padeda tėvams išgirsti vienam kitą, išspręsti nesutarimus, bent iki to laiko, kol minėtą tvarką patvirtina teismas.
Vaiko teisių gynėjai primena, jog abu tėvai savo pareigas vaikui vykdo tiek gyvendami drauge, tiek skyriumi. Visi sprendimai dėl vaiko sveikatos, gydymo, kokią mokyklą ir būrelius vaikas lankys bei kiti svarbūs klausimai, yra priimami abiejų tėvų, nesvarbu su kuriuo iš jų nustatyta vaiko gyvenamoji vieta.
Mažai šansų susigrąžinti Švanio dukrą
Pasak specialistų, jei pasiseks – vaiko grąžinimas atgal į Lietuvą gali trukti nuo kelių savaičių iki mėnesių. Anot teisininkų, situaciją sunkintų tai, jeigu iš tiesų pasitvirtintų, jog mergaitės tėvas yra Rusijos pilietis.
„Rusija savo piliečių neišduoda. Nežinau, kokios yra galimybės jį susigrąžinti į Lietuvos teritoriją, net tokiu atveju, jei tas asmuo turi dvigubą pilietybę. Žodžiu, klausimas yra sudėtingas“, – teigė advokatas Valdemaras Bužinskas.
„Šioje istorijoje gali būti taip, kad tėvas Rusijos pilietis, turintis Rusijos pilietybę, gali paprašyti, kad jo vaikui būtų suteikta Rusijos pilietybė“, – antrino advokatas Gintaras Černiauskas.
Jis davė patarimą motinai, kuri žūtbūt dabar bando susigrąžinti pagrobtą mergaitę – susirasti advokatą Rusijoje, Kaliningrado srityje.
O V. Bužinskas patarė motinai neleisti šiai situacijai užsimiršti ir turėti vilties.
„Galbūt ateis tas laikas, kai Rusijoje pasikeitus politinei situacijai bus galima tą klausimą spręsti civilizuotai. Mano nuomone, dabar yra labai sudėtinga, kadangi Rusijos Federacija ignoruoja bet kokius mūsų teisinius prašymus ir reikalavimus. Ir ne tik šioje situacijoje“, – kalbėjo advokatas.
