Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius, Baltijos šalių tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas, psichiatras Aurelijus Veryga sako, kad tikrai Lietuva pirmauja pagal alkoholio suvartojimą, o dėl to kaltas alkoholio prieinamumas – jį galima nusipirkti lengvai ir pigiai. Profesorius taip pat pažymi, kad dabar, lyginant su sovietmečiu, vidutiniškai uždirbantis žmogus dabar gali nusipirkti keliolika kartų daugiau butelių degtinės nei anuomet.
„Mes visada galime kvestionuoti kitų ar savo skaičiavimus, bet šis rodiklis yra per capita (grynio alkoholio kiekis tenkantis vienam žmogui), kuris yra laikomas bendriausiu rodikliu, kur lengviausia palyginti tarp šalių. Bet mes ir pagal kitus rodiklius esame tarp lyderių, pavyzdžiui, mirtys nuo kepenų cirozės, nuo išorinių ir kitų priežasčių, savižudybės ir panašūs dalykai, kurie labai tiesiogiai susiję – ten jau nebėra skirtumo, kaip suskaičiuoji vartojimą“, – sakė A. Veryga.
Jo duomenimis, Lietuvoje suvartojama tik apie 6 proc. kontrabandinio alkoholio. „Mes tiek daug geriam legalaus alkoholio, tai nelegalus alkoholis sudaro visai nedidelę dalį“, – teigė jis.
Tad, anot A. Verygos, Lietuva tikrai lyderiauja pasaulyje pagal alkoholio suvartojimą:
„Galėčiau diskutuoti tik dėl Rusijos, kuri mus lenkia mirtingumu nuo alkoholio. Gali būti, kad jie kažko nesuskaičiuoja, dėl tokios šalies dar galėčiau diskutuoti. Visgi vertinant europinį, Vakarų šalių kontekstą, tikrai esame lyderiai pagal viską: mirtis, savižudybes ir pan.“ – kalbėjo A. Veryga.
Kaltas sovietmetis ir didelis prieinamumas
Pasak profesoriaus, galima išskirti kelias priežastis, dėl ko pirmaujama pasaulyje pagal suvartotą alkoholį. Pirmiausia A. Veryga pažymi apie traumuojančią sovietinę patirtį, kada ir karo veiksmuose dalyvavusiems vyrams buvo duodama gerti ir ten jie priprato prie alkoholio. Visgi šie karai jau seniai pasibaigę, ir, kaip pažymi A. Veryga, jaunoji karta ne ką tenusileidžia pagal alkoholio suvartojimą vyresniesiems. Tad pagrindinė priežastis, sako jis, yra didelis alkoholio prieinamumas – nusipirkti jį lengva ir pigu.
„Žiūrint alkoholio prieinamumą, buvo atliktas kitas tyrimas: Lietuva tarp visų Europos Sąjungos valstybių turi didžiausią alkoholio prieinamumą. Čia ir yra ta priežastis, kad ant traumuotos visuomenės uždedamos aplinkybės, sudarančios sąlygas pirkti daug, nebrangiai ir patogiai, o kur dar nedraudžiama alkoholio reklama. Taip sukuriame visas sąlygas tai traumuotai visuomenei gadintis“, – sako A. Veryga.
Statistikos departamento duomenimis, alkoholio įperkamumas nuo 1995 metų nuolat (išskyrus keletą metų) didėjo, ir 2014 metais, palyginus su 1995, žmonės įperka kone 6 kartus daugiau alkoholio.
Kada reikėtų sunerimti
Dar viena problema, kurią įvardija pašnekovas, yra tai, kad žmonės, kurie dar nėra prasigėrę, yra vidurinėje fazėje, nėra identifikuojami ir taip jiems leidžiama nusiristi iki degradacijos ar savižudybių.
„Pirmiausia tokius žmones turėtų identifikuoti sveikatos specialistai, šeimos gydytojai, galų gale yra bendruomenės ir šeimos nariai, kurie turėtų suprasti, kad iš tam tikrų ženklų galima nuspręsti, kad žmogus turi problemų. O problemų jis turi jau tada, kai jis suvartoja 50-60 gr. gryno alkoholio per kartą (du bokalai alaus). Tada yra jau neabejotina, kad tai yra problema. Kitas požymis, jeigu, pavyzdžiui, žmogus nenueina į darbą dėl išgėrimo, neįvykdo savo pareigų, vairuoja išgėręs – tai jau rimti ženklai, kad žmogus savęs nevaldo, nes taip neturėtų būti. Kitas svarbus simptomas, kai žmogus iš ryto taiso sveikatą, išgeria kad ir nedidelį alkoholio kiekį, kad palengvėtų pagirios“, – sakė A. Veryga.
Alkoholis turi tapti prabangos preke
Specialistas teigia, kad Pasaulio sveikatos organizacija, remdamasi įvairiais tyrimais, yra pateikusi siūlymus, kaip mažinti alkoholio prieinamumą.
„Efektyviausiais dalykas yra kaina. Gėrimai neturėtų kainuoti pigiau nei mineralinis vanduo, kaina turi tą produktą padaryti prabangos produktu. Tad reiktų skaičiuoti: sovietmečiu pusė litro degtinės kainuodavo apie 10 rublių, darbininko alga buvo 70-120 rublių. Žmogus už savo algą galėjo nusipirkti 10-12 butelių degtinės. Reiktų pažiūrėti, už kiek galima nupirkti degtinės dabar, tai pamatysime, kad galimybė pirkti alkoholį išaugusi keliolika kartų, o žmogus, pirkdamas alkoholį, turėtų skaičiuoti ir galvoti“, – sakė jis.
Tad pasak A. Verygos, degtinės butelis galėtų kainuoti ne mažiau kaip 20 eurų, tačiau jis pabrėžė, kad tam dar reikia tikslesnių paskaičiavimų.
Šiuo metu 0, 5 litro degtinės butelis kainuoja vidutiniškai 8 eurus, o minimali mėnesio alga yra 325 eurai ( į rankas – 270 eurų). Tad minimalią algą uždirbantis žmogus gali nusipirkti beveik 34 butelius degtinės. Uždirbantis vidutinį atlyginimą – 554 eurus į rankas – gali nusipirkti 69 butelius degtinės.
A. Veryga sako, kad norint sumažinti alkoholio vartojimą, reikėtų jį pardavinėti tik specializuotose parduotuvėse, pakelti amžiaus cenzą, riboti pardavimo taškus ir pardavimo laiką.
„Skandinavai turi patirtį su specializuotomis parduotuvėmis. Ten alkoholį galima nusipirkti tik darbo laiku, sekmadienį jo neparduoda, vaikai į tokias parduotuves negali įeiti, yra griežtesni reikalavimai, kam galima parduoti, neblaiviems ten tikrai negalima parduoti“, – kalbėjo A. Veryga.
Kontrabanda žymiai neišaugtų
Kritikams pažymint, kad sumažinus alkoholio prieinamumo ribojimą, išaugs kontrabandinio alkoholio vartojimas, A. Veryga iš dalies su tuo sutinka, tačiau pastebi, kad tai nebus ženkli dalis, o pasiektas rezultatas – sumažėjęs alkoholio vartojimas – bus tikrai to vertas.
„Kontrabandinio alkoholio suvartojimas augs tarp tų, kurie neįsivaizduoja savo gyvenimo be gėrimo. Pabrangus degtinei, didžioji dalis žmonių juk nevažiuotų į Baltarusiją ir negertų langų skysčio. Visi likę žmonės, kurie nėra prasigėrę ir priklausomi, į kainą reaguoja. Kadangi kaina didėja visiems, mažiau sulaukiame probleminių vartotojų, mažiau žmonių prasigeria, kurie ir tampa kontrabandinio alkoholio ir pilstuko gerėjai. Be to, kaina labai veikiai vaikus, kurie neturi savo pajamų. Kontrabanda neturėtų būti vertinama kaip didžioji problema, juo labiau, kad ji nėra tokia didelė“, – sakė pašnekovas.
Statistikos departamento duomenimis, legalių alkoholinių gėrimų suvartojimas, tenkantis vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui, 2002 metais siekė 11,1 litrą, o 2014 – 14,9 litro. 2012-2013 jis buvo pike, pasiekęs 15,2 litro.
Lietuva tikrai yra dugne
Narkotikų, alkoholio ir tabako kontrolės departamento Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėjas Ernestas Jasaitis sako, kad vienų organizacijų skelbiamais duomenimis Lietuva yra ta šalis, kur alkoholio suvartojama daugiausiai pasaulyje, kitos organizacijos mums palieka 3-4 vietas.
„Faktas lieka faktu: Lietuva yra bent jau pirmajame penketuke. Pasaulio sveikatos organizacijos 2010 metų duomenimis – vėlesnių ji nepateikia – esame trečioje vietoje. Iš principo taip, mes esame viena iš labiausiai alkohol5 vartojančių šalių. Tai, kas buvo paskelbta (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos – red.), Lietuvos duomenys buvo teisingi. Darant prielaidą, kad ir kitų šalių duomenys teisingi, Lietuva yra pirmoje vietoje pagal alkoholio vartojimą“,– sakė jis.
E. Jaisaitis nurodo, kad 2014 metais pirmą kartą į sveikatos priežiūros įstaigas dėl alkoholinės psichozės kreipėsi 531 asmuo – tai yra 184 asmenimis mažiau nei 2013 metais – ir beveik 1,5 tūkst. asmenų dėl lėtino alkoholizmo. 2014 metų pabaigoje nuo alkoholio psichozės iš viso gydėsi 3,2 tūkst. asmenų, o dėl lėtinio alkoholizmo – 46,6 tūkst. Tad iš viso, pažymi jis, buvo beveik 50 tūkst. asmenų, kurie vienaip ar kitaip gydėsi ir turėjo priklausomybę nuo alkoholio. Kasmet dėl šių ligų kreipiasi apie 500-600 asmenų.
„Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, praėjusiais metais nuo alkoholio vartojimo mirė 758 žmonės, tai yra 147 mažiau nei 2013 metais. Dažniausias alkoholio vartojimo sukeltos mirties priežastys buvo kepenų liga – 44,7 proc., atsitiktinis apsinuodijimas – 32 proc. ir alkoholinė kardiomiopatija – 13 proc.“, – sakė pašnekovas.
E. Jasaitis nurodė, kad departamentas kaip valstybės institucija teikia pasiūlymus tiek Vyriausybei, tiek atskirai diskutuoja su Seimo nariais, kaip būtų galima mažinti alkoholio vartojimą, agituoja ir už prevencijos vykdymą, kad žmonės būtų skatinami pasirinkti sveiką gyvenimo būdą, tėvai skatinami savo pavyzdžiu rodyti vaikams, kad alkoholio vartojimas nėra vienintelis būdas pasilinksminti.
Tačiau statistika rodo, kad šių priemonių ryškiai neužtenka.
