Savaitė prasidėjo liūdnomis naujienomis, paaiškėjo, kad netikėtai mirė verslininkė I. Marozienė. Rugpjūčio 6 dieną moteris turėjo švęsti 64-ąjį gimtadienį.
Apie netektį socialiniuose tinkluose pranešė ir mirusios verslininkės dukros Birutė ir Justina Marozaitės. Apie tai, kad mirtis buvo nelaimingas atsitikimas, kad moteris paslydo ir nukrito nuo laiptų, apie tai patvirtino mirusios verslininkės dukra Birutė.
Trečiadienį verslininkės dukros dalinasi žinia, kur ir kada bus galima atsisveikinti.
„Mūsų mamos ir mūsų šeimos artimuosius, draugus ir bičiulius kviečiame su mama Irena Maroziene atsisveikinti taip, kaip ji pati ir norėjo, pakeliant šampano taurę kartu.
Lauksime „Stiklių“ kiemelyje, ketvirtadienį bet kada 15:00-18:00 valandomis.
Prašome atnešti tik po vieną baltą rožę, po to su sese išbarstyme žiedlapius vėjyje“, – socialiniame tinkle dalinasi dukra Birutė.
I. Marozienę prisimins ilgai
I. Marozienė – „Amatininkų užeigos“ įkūrėja. Visi ją pažinoję vieningai sutaria, kad ji buvo energija, gerumu ir nuoširdumu spinduliuojantis žmogus. Jos artimas draugas, nuo pat jaunystės ją pažinojęs stilistas Mantas Petruškevičius negaili gražių žodžių apie ją.
„Ireną prisimenu kaip tikrą energijos šaltinį. Ji buvo mano viena artimiausių draugių, ji buvo labai patikima. Čia tikriausiai ir yra visa esmė, kad galėtum žmogumi pasitikėti. Tikrai labai didelis praradimas visam mūsų draugų ratui, kad išėjo tokia gera, energinga ir mylinti gyvenimą moteris“, – portalui tv3.lt pasakoja jis ir priduria, kad Ireną pažinojo mažiausiai 20 metų.
13 Bendri atsiminimai su I. Maroziene ir jos asmenybė ilgai išliks D. Raubos atmintyje. „Ji buvo turtinga tiek išore, tiek vidumi. Kaip mes žinome, dažnai turtingi žmonės gyvena sau ir yra abejingi aplinkiniams, o ji buvo dosni ir gyveno ne dėl savęs, bet dėl kitų. Ji gyveno dėl to, kad visiems, kurie šalia jos, būtų linksma ir gera“, – prisiminimais dalinosi D. Rauba.
Anot artimo I. Marozienės draugo, verslininkė visuomet mėgo būti tarp žmonių: „Ji organizuodavo visokias šventes, susitikimus sodybose. Visuomet norėjo, kad būtų žmonių. Ir ne tik artimiausių žmonių, bet ir draugų, kurie ją palaiko“.
Rūpestingumas – vienas ryškiausių jos bruožų, sako D. Rauba. I. Marozienė nuolat teiraudavosi bičiulių, kaip laikosi ir nepamiršdavo jų aplankyti, kai tik galėdavo. „Ji dalyvaudavo net mažuose renginiuose, į kuriuos būdavo pakviesta. Turėjo draugų daug, bet turbūt neužmišdavo nė vieno. Ar gimtadienis, ar šventė – ji visuomet būdavo, prisimindavo. Gyveno, džiaugėsi gyvenimu ir visų laimėmis. Ji rūpinosi visais, ir bet kokiai bėdai ar ligai ištikus rūpindavosi“, – nurodo jis. Su I. Maroziene D. Rauba sako susipažinęs daugiau nei prieš penkiolika metų, kai ši tapo jo paciente. „Bet taip gerai sutapo mūsų santykiai, kad tapome labai gerai ir artimi draugai. Ji visada palaikė ir mano darbe, ir kai jai reikėdavo [palaikymo] – kreipdavosi. Ir visus medicininius klausimus, ir sveikatos problemas, didžiausias paslaptis patikėdavo“, – dalinasi jis.
Pastaruoju metu, pasak D. Raubos, verslininkė sveikatos problemomis nesiskundė. „Ji buvo laiminga, niekuo nesiskundė. Kaip tik gegužę dalyvavo šventėse, buvo pas draugus ir toliau planavo savo gyvenimą. <…> Turėjome Jonines švęsti dideliame draugų rate šalia Molėtų. Vėliau visa kompanija turėjome pas ją sodyboje likti miegoti“, – dalinosi jis.
