Kad žmonėms rūpi, kokį vandenį gerti, akivaizdu nuvažiavus prie vieno iš sostinėje esančių šaltinių. Nors Maisto ir veterinarijos specialistai ne kartą įspėjo, kad tokiame vandenyje gali būti apstu nitratų ir mikrobų, prie čiurlenančios srovelės netgi išsirikiuoja eilės.
Taigi ką rinktis – paprastą vandenį iš čiaupo ar leisti pinigus mineraliniam? Gydytojai ir dietologai atsako: jeigu nedaug judame, mineralinis vanduo organizmui gali tapti našta. Ypač nereikėtų perdozuoti labai mineralizuoto vandens, toks skirtas ligoms gydyti.
Jeigu sportuojantiems žmonėms su vandeniu reikia susigrąžinti prarastus mineralus, nejudriems – atvirkščiai, dėl gausaus mineralinio vandens vartojimo organizme gali atsirasti druskų perteklius. Skirtingi organizmo poreikiai karštą vasarą, kai gausiai prakaituojame, ir atšalus orams, rudenį, žiemą. Rasti aukso vidurį, regis, sudėtinga ir besidairantiems po vandens butelių lentynas.
Dietologai sako – išskirtinai švarus, ypač sostinėje, vanduo iš čiaupo yra tikra dovana. Ir ja derėtų naudotis. Kiek tiksliai per dieną jo reikėtų išgerti – nesudėtinga susiskaičiuoti pagal ūgį. Vienam centimetrui reikia dešimties mililitrų vandens. Mažiausiai kasdien reikėtų išgerti litrą. Jei neskanu grynas vanduo, galima rinktis silpną arbatą ar skiestas sultis.
Mineralinio vandens reikėtų vengti sergantiems širdies ligomis, turintiems virškinimo sutrikimų, po operacijų. Gryno vandens svarbiausia neperdozuoti. Pasak dietologės, metų laikai vandens poreikiui didelės įtakos nedaro. Vasarą jo tiesiog norime daugiau. Na, o skysčių trūkumas ilgainiui gali sukelti rimtų nemalonumų. Daugiausia – virškinimo ir žarnyno sutrikimų.