„Tai pasiūlymas, į kurį verta atsižvelgti, – nesusidomėjusiu tonu atsako V. Putinas. – Bet jei norite viską suderinti taip, kaip pridera, siūlau paprašyti mūsų patarėjų kuo greičiau susisiekti telefonu... Tačiau supraskite, kad iš principo – aš sutinku.“
„Labai gerai, taigi jūs patvirtinate, kad iš principo sutinkate, ir aš siūlau mudviejų komandoms... pabandyti parengti bendrą pranešimą apie šį skambutį?“, – atsako E. Macronas.
„Jeigu visiškai atvirai, norėjau eiti žaisti ledo ritulio, nes šiuo metu esu sporto salėje. Bet aš pažadu, kad prieš pradėdamas sportuoti, aš paskambinsiu savo patarėjams... Je vous remercie, Monsieur le President”, – prancūziškai atsisveikino V. Putinas (liet. „Ačiū, pone prezidente“).
E. Macronas padeda ragelį juokdamasis.
Po šio skambučio E. Macrono patarėjas diplomatiniais klausimais Emmanuelis Bonne yra nufilmuotas lengvai šokantis iš laimės, o kitas patarėjas sako: „Atvirai kalbant, tai labai gerai.“ Po skambučio išplatintame Eliziejaus pareiškime buvo skelbiama, kad tiek V. Putinas, tiek J. Bidenas sutinka susitikti pokalbiui dėl Ukrainos.
Tačiau šis susitikimas taip ir neįvyko. Jau kitą dieną po skambučio su E. Macronu, V. Putinas oficialiai pripažino dvi separatistų provincijas rytinėje Ukrainoje. O vasario 24 d. jis pradėjo invaziją.
Šios scenos yra užfiksuotos „Prezidentas, Europa ir Karas“ – praeitą savaitę pasirodžiusiame dokumentiniame filme, kuris pasakoja apie E. Macrono nesėkmingus diplomatinių kalbų su Rusija bandymus. Ši tema, ištisas savaites nepaliko žiniasklaidos antraščių, o E. Macronas daugiau nei 100 valandų praleido kalbėdamas telefonu su V. Putinu. Deja, jų rezultatas, geriausiu atveju, tebuvo netikri pažadai.
Buvęs ambasadorius ir „Montaigne Institute“ patarėjas Michelis Duclos, peržiūrėjęs šio pokalbio tarp dviejų lyderių vaizdo įrašą sakė, kad Kremlius buvo daug gudresnis už Prancūzijos prezidentą.
„Žinant Rusiją, tai man parodo, kad V. Putinui patiko vedžioti tokį didį Vakarų lyderį už nosies, – sakė M. Duclos. – Galima pastebėti mažas akimirkas, kai jis kone lengvabūdiškai jį pašiepia.“
Eliziejaus rūmų diplomatinė komanda
Šis dokumentinis filmas stebina savo artumu su Eliziejaus rūmais, kurio pareigūnai paprastai nėra linkę kalbėti su žiniasklaida arba jos iš viso neprisileidžia.
Filmo režisierius Guy Lagache gavo leidimą filmuoti E. Macrono pokalbius su užsienio lyderiais (tiesa, nėra aišku, ar tie lyderiai žinojo, kad tuo metu yra įrašinėjami) ir jo patarėjus, komentuojančius pačius naujausius karo Ukrainoje įvykius.
Žiūrovo dėmesį sukausto ilgas pokalbis, kuriame galima išgirsti rimtą E. Macroną, sakantį V. Putinui: „Mums nė velnio nerūpi separatistų pasiūlymai“ arba įtikinėjantį Rusijos lyderį, kad jis pasirinko labai prastus teisės ekspertus. Tačiau šis filmas taip pat parodo E. Macrono padarytas klaidas.
Šis filmas patvirtina tai, ką Eliziejaus rūmų veikla besidomintys specialistai žino jau seniai – E. Macronas Prancūzijos užsienio politiką formuoja kartu su nedidele patarėjų komanda. Per šį 115 minučių trukmės dokumentinį filmą, Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Yvesas Le Drianas ekrane pasirodo tik vieną kartą, o filme nė karto nekalba. E. Macrono skambučius su V. Putinu aptaria, jų klausosi ir oficialius Eliziejaus rūmų pranešimus derina jo patarėjas diplomatiniais klausimais Emmanuelis Bonne. E. Macrono patarėjai filme nė karto nepaprieštarauja prezidentui reikšmingais klausimais.
„Filmas parodo diplomatiją, kurią valdo saujelė žmonių – lyg ji būtų koks startuolis, lyg viską būtų galima išspręsti „Olafas“, „Volodymyras“ ir „Vladimiras“ telefono numeriais (žinoma, nesumenkinant ir tiesioginio kontakto svarbos)“, – savo „Twitter“ paskyroje rašė „Le Monde“ korespondentas Vašingtone Piotras Smolaras.
Prancūzijos prezidentai tradiciškai turi didesnę jų valstybės užsienio politikos kontrolę, nei kiti Vakarų lyderiai, kurie turi grumtis su stipriais parlamentais ir užsienio reikalų ministerijomis. Tačiau M. Duclos teigia, kad šis dokumentinis filmas atskleidžia tokios hipercentralizuotos diplomatijos mašinos silpnąsias vietas.
„Užsienio politika dar niekada nebuvo tokia individualizuota kaip šiandien, – sakė M. Duclos. – Filmas patvirtina, kad šis užsienio politikos modelis, visiškai sutelktas Eliziejuje, pasiekė savo ribas.“
Ypač akivaizdžios E. Macrono pastangos palaikyti diplomatinius ryšius su Rusija. Tiesa, su V. Putinu E. Macronas pradėjo bendrauti rečiau po to, kai balandį Bučoje buvo aptikti rusų vykdytų karo nusikaltimų įrodymai.
Dokumentiniame filme, grįždamas iš savo ilgai laukto vizito Kyjive, vykusio praeitą mėnesį, E. Macronas pripažįsta, kad jo diplomatinės pastangos sustabdyti V. Putiną nepasiteisino.
„Mes kalbėjomės, praleidome daug laiko bandydami sustabdyti karą, įtraukti kitus. Maniau, kad galime su V. Putinu rasti kelią, pagrįstą pasitikėjimu ir intelektualiais pokalbiais, – sakė prezidentas, pridurdamas, – tačiau dar turime padaryti tiek daug.“
„Jis atrodo kaip pastumdėlis prašytojas“
Filmo režisierius retai prieštarauja savo pašnekovams dėl Eliziejaus strategijos bendraujant su V. Putinu, nepaisant Vakarų žiniasklaidos skepticizmo ir viešos Lenkijos ministro pirmininko kritikos, kad E. Macrono pastangos yra lyg derybos su Adolfu Hitleriu. Vietoje to, filmas, kuris iš pradžių turėjo būti apie Europos politiką, puikiai atskleidžia, kas motyvuoja E. Macrono diplomatines pastangas tiek tarptautiniame, tiek vidaus politikos frontuose.
Užfiksuotame pokalbyje su savo patarėjais dėl V. Putino pažado susitikti su J. Bidenu, E. Bonne atskleidžia savo nerimą, kad ši iniciatyva gali žlugti dėl amerikiečių teikiamos informacijos apie Rusijos kariuomenės pozicijas. E. Macronas atsako, kad Eliziejus vis tiek turėtų paskelbti apie šį planuojamą susitikimą, nes: „Tai parodo, kad įdėjome visas savo pastangas ir kad Prancūzija nebuvo į šį konfliktą įvelta savo sąjungininkių.“
„Manau, kad tai pastatys V. Putiną į daug sudėtingesnę poziciją, jeigu jis susimaus – bent jau kalbant apie jo patikimumą... Jeigu jis pasipriešins šio susitikimo iniciatyvai. Esu labai nuoseklus. Tada galėsiu sakyti, kad jis man melavo ir štai to įrodymas“, – sakė Prancūzijos lyderis.
Praeitą mėnesį agentūros „IFOP“ vykdyta apklausa parodė, kad Prancūzijos parama Ukrainai išlieka stipri. Net 79 proc. prancūzų tikino palankiai vertinantys Ukrainą.
Tačiau nors E. Macrono diplomatinė strategija namuose gali įtikinti daugelį, ji visiškai netenkina šios valstybės sąjungininkių ir Europos Sąjungos narių Rytų Europoje, kurios jau kurį laiką kreivai šnairuoja į E. Macrono pastangas.
„Atrodo, kad E. Macronas nesupranta, kiek daug tai kainuos jam ir Prancūzijai, bent jau kalbant apie sąjungininkių ir partnerių Europoje pasitikėjimą juo“, – sakė M. Duclos.
„Be to, kaip tai paveikė E. Macrono santykius su V. Putinu? Jis tiesiog atrodo kaip pastumdėlis prašytojas, o taip niekas rimtai į jį nežiūrės“, – sakė ekspertas.
