„Ryte turėjome sprendimą, kad nedalyvausime biudžeto priėmime, bet dabar gavau Darbo frakcijos seniūno žinutę, kad jie ketina dalyvauti priėmime. Manau, kad susilaikys, bent tiek turės savigarbos.
Mūsų frakcija priėmė sprendimą nedalyvauti“, – sake A. Norkienė.
Socialdemokratai ketina dalyvauti balsavime ir balsuoti prieš 2022 metų valstybės biudžetą, o S. Skvernelis teigė, kad pačios frakcijos dabar sprendžia, kaip jos norės, taip ir elgsis.
Seime ryte užvirė aistros ne tik dėl Vyriausybės krizės, bet ir valstybės biudžeto. Pasipiktinusi, kad valdantieji nedalyvauja jo tvirtinime, opozicija paliko parlamento posėdžių salę.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Butkevičius ironiškai klausė, už kokį biudžetą Seimas antradienį balsuoja – valdančiųjų ar opozicijos.
„Dabar sėdi vien tik opozicinės frakcijos, valdančiųjų nėra. Tai mes suprantame, kad jiems nereikalingas tas valstybės biudžetas“, – teigė A. Butkevičius.
Demokratų lyderis Saulius Skvernelis tikino, kad tai rodo dabartinės valdančiosios daugumos požiūrį.
„Savo dramą susikėlė, ją išsprendė. Tai rodo požiūrį į pačius svarbiausius valstybės teisės aktą – valstybės biudžetą. Kalbėdami, koks jis geras, palieka tuščią salę ir vieną opoziciją“, – sakė S. Skvernelis.
„Jeigu jiems biudžetas nerūpi, jie iš salės išėję, nedalyvauja, tai ir mes tą patį padarėme. Jei niekam nerūpi, tai niekam nerūpi“, – pridūrė jis.
Valstiečių frakcijos atstovas Dainius Gaižauskas taip pat stebėjosi valdančiųjų elgesiu.
„Vyksta svarbiausio įstatymo priėmimas, bet valdantieji nedalyvauja. Visiška nepagarba. Suprantame, kad Vyriausybėje krizė, bet matome, kad ši valdančioji dauguma įvedė didelį chaosą Lietuvoje“, – teigė valstietis.
Liberalų frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas teigė, kad opozijos veiksmuose yra krislas pagrindo.
„Bet aš, pavyzdžiui, sėdėjau kabinete, klausiau, dirbau savo darbus, televizorius įjungtas. Neprivalo Seimo nariai, jeigu nėra mums privalomų balsavimų, sėdėti Seimo salėje. Kažkodėl opozicija širšinai supyko“, – kalbėjo E. Gentvilas.
Seimas antradienį sprendžia, ar priimti 2022 metų valstybės biudžetą.
Kitais metais auga neapmokestinamosios pajamos, minimali alga, įstaigų vadovų mažiausi koeficientai, bazinis pareigūnų atlyginimų dydis. Numatyta speciali tikslinė dotacija savivaldybėms šildymo kompensacijos mokėti, išplečiamas gyventojų, galėsiančių gauti kompensacijas, ratas.
Trečdalis deficito prieaugio yra dėl vienkartinių išlaidų, susijusių su pandemijos suvaldymu ir migrantų krize.
Prieš biudžeto priėmimą Vyriausybė taip pat nutarė įstatyme įrašyti nuostatą, kad Finansų ministerija kitąmet galėtų valstybės vardu pasiskolinti pinigų geležinkelių infrastruktūros išlaikymui, jeigu būtų nutraukta „Lietuvos geležinkelių sutartis su Baltarusijos trąšų gamintoju „Belaruskalij“.
Finansų ministrė 2022-ųjų valstybės iždą vadino galimybių biudžetu, nes esminės jo kryptys yra saugumas, žmonių pajamų didinimas bei skurdo mažinimas.
Su Europos Sąjungos lėšomis, kitąmet jo pajamos sieks 14,381 mlrd. eurų, o išlaidos – 16,628 mlrd. eurų.
Valdžios sektoriaus skola 2022 metų pabaigoje turėtų sudaryti 44,8 proc. BVP – punktu mažiau negu šiemet. Valdžios sektoriaus deficitas, prognozuojama, sieks 3,3 proc. Bendrojo vidaus produkto.
„Sodros“ biudžete numatyta, kad vidutinė socialinio draudimo pensija padidės 51 euru (iki 465 eurų), pensija su būtinuoju stažu – 48 eurais (iki 489 eurų). Nuo 2022 metų visi pagyvenę ir neįgalūs vieniši asmenys gaus 32 eurų vienišo asmens išmoką.
Kitąmet „Sodros“ pajamos turėtų siekti beveik 5,837 mlrd. eurų, o išlaidos – apie 5,533 mlrd. eurų, planuojamas 1 mlrd. 61 mln. eurų rezervas.
PSDF biudžetas 2022 metais bus subalansuotas – jo pajamos ir išlaidos turėtų siekti 2,79 mlrd. eurų. Planuojamos kitų metų PSDF biudžeto pajamos yra 7,8 proc. (203 mln. eurų) didesnės nei suplanuota šiems metams, o išlaidos – 10,4 proc. (263,5 mln. eurų) didesnės.
2022 metais Pensijų anuitetų fondas planuoja gauti 13,28 mln. eurų įplaukų už įgyjamus pensijų anuitetus, o jos išlaidas viršys 166 tūkst. eurų. Šiemet planuota, kad PAF gaus 4,11 mln. eurų įmokų.
