Nepasitikėjimas švietimo ministre inicijuojamas tęsiantis mokytojų streikams dėl rugsėjį įvesto etatinio pedagogų darbo apmokėjimo.
Interpeliacijos tekstą pasirašė 41 parlamentaras, dauguma jų yra iš opozicinių frakcijų – konservatorių, liberalų ir socialdemokratų.
Dokumentą taip pat pasirašė valdančiųjų „valstiečių“ frakcijos atstovas Naglis Puteikis.
Interpeliacijai pateikti iš viso reikia 29 parašų.
Gavęs interpeliaciją Vyriausybės narys privalo ne vėliau kaip per dvi savaites pateikti atsakymus, tuomet juos svarsto Seimas.
Po svarstymo balsuojama, ar pritarti ministro atsakymams. Tuo atveju, jei siūloma nepritarti ir ministrui reiškiamas nepasitikėjimas, tokiam sprendimui priimti reikia ne mažiau kaip 71 Seimo nario balso.
Interpeliacijos tekste keliami klausimai dėl etatinio mokytojų darbo apmokėjimo, kitų metų švietimo biudžeto, aukštųjų mokyklų jungimo, ugdymo programų keitimo, ministrės vyro Evaldo Petrausko verslo.
Ministrės teiraujamasi, ar pereinant prie etatinio mokytojų darbo apmokėjimo ir atsisakant mokyklų finansavimo pagal „mokinio kepšelio“ principą buvo parengtas įgyvendinimo planas, ir kodėl nebuvo įsiklausyta į reformos kritikų nurodytas galimas problemas.
Jos taip pat klausiama, kodėl etatinį apmokėjimą imtasi įvesti rugsėjį, nors sprendimas dėl to priimtas tik birželio pabaigoje, o poįstatyminiai teisės aktai – dar vėliau.
„Ar buvo norima net brutaliu būdu įvesti etatinį mokytojų darbo apmokėjimą, siekiant prieš artėjančius trejus rinkimus paskelbti, kad naujoji valdžia neva sugebėjo įvykdyti esminę švietimo sistemos reformą?“, – klausiama interpeliacijoje.
„Ar turint rugsėjo pirmajai sukauptus keliolika milijonų eurų norėta sudaryti įspūdį neva vidutinis mokytojų atlyginimas didėja dėl įvesto etatinio apmokėjimo, nors akivaizdu, kad pervedus minėtus milijonus mokytojų atlyginimams mokėti pagal seną sistemą tie atlyginimai būtų vidutiniškai didėję taip pat, tik kitaip persiskirstę konkretiems mokytojams?“, – teiraujamasi ministrės.
J. Petrauskienė taip pat turės atsakyti, kodėl buvo pasirinkta mokytojų darbo valandų skaičiavimo sistema, nuvedusi „į smulkmenišką „veiklelių“ skaičiavimą siekiant kažkaip suformuoti išsvajotą visą etatą“.
Taip pat klausiama, kodėl ugdymo programų keitimas vyksta neorganizuojant diskusijų su švietimo bendruomene, kodėl kitų metų Švietimo ir mokslo ministerijos biudžete nėra numatytos tolesniam aukštųjų mokyklų jungimosi procesui būtinos lėšos.
Švietimo ministrės taip pat teiraujamasi dėl Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA), kuriam anksčiau yra vadovavusi J. Petrauskienė, vadovo konkurso.
Prieš dvejus metus iš centro pasitraukus J. Petrauskienei, iki šiol nebuvo skelbiamas konkursas direktoriaus pareigoms užimti.
„Kodėl taip ilgai delsėte skelbti konkursą į šios svarbios institucijos vadovo pareigas? Ar planavote sau laikyti rezervinę vietą, į kurią galėtumėte sugrįžti, jei nepavyktų darbas švietimo ir mokslo ministre? Ar žiniasklaidoje pasirodžiusi informacija, kad šiomis savaitėmis MOSTA jau paskelbė konkursą vadovo pareigoms užimti reiškia, kad ketinate artimiausiu metu pasitraukti iš ministrės posto ir dalyvausite šiame konkurse?“, – klausiama ministrės.
Buvusi J. Petrauskienės vadovauta MOSTA, nuo 2017-ųjų tapo pavaldi nebe Švietimo ir mokslo ministerijai, o Vyriausybės kanceliarijai, konkursas į šios įstaigos vadovo pareigas nebuvo skelbiamas dvejus metus.
Keliasdešimties protestuojančių mokyklų pedagogai teigia, kad nauja apmokėjimo sistema yra neskaidri ir neteisinga, nes Švietimo ir mokslo ministerija tinkamai nepasirūpino pertvarkos įgyvendinimu, o mokytojai visoje Lietuvoje už tą patį darbą uždirba skirtingai dėl galimybės subjektyviai interpretuoti tvarką.
